Padvariai
Padvariai – kaimas Dūkštų seniūnijoje, 3 km į pietus nuo Kernavės, Neries dešiniajame krante. Šalia telkšo užpelkėjęs ežerėlis Padvarinis.
Kaime gyvena 7 žmonės [1].
1942 m. Padvarių kaime gimė žymus Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus lenkų universiteto įkūrėjas Romualdas Brazis [5].
Apie Kernavėlės dvarą rašoma 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [8], Broniaus Kviklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [3], Vykanto Vaitkevičiaus leidinyje „Neris. 2007 metų ekspedicija“ (Vilnius, 2013). Legendų apie Padvarių vietoves yra Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [7].
Dvaras ir jame aptiktą didelę garsaus Lietuvos dailininko Kanuto Rusecko (1800–1860 m.) darbų kolekcija aprašomas 1871 m. išleistoje grafo Konstantino Tiškevičiaus kelionių įspūdžių knygoje „Wilija i jej brzegi“ („Neris ir jos krantai“) [9]. Aplankęs dvarą grafas rašė: „Namas didelis, medinis, per ilgesnį laiką pajuodęs, su priebučių iš priekio, paremtu keturiais stulpais. Įėjęs į to namo priemenę, pravėriau pirmojo kambario duris – šviesi menė, švari, gana erdvi. Baltose jos sienose kabo aliejumi tapyti įvairaus didžio paveikslai. Jie man pasirodė nesvetimi. Atpažinau žinomo Lietuvos dailininko p. Kanuto Rusecko darbus“ [6, p. 251]. Yra informacijos internete.
Žinoma, kad iki 1784 m. Kernavėlės dvaras priklausė Jazdoskiams. Vėliau dvarą įsigijo Boleslovas Ruseckas (1824–1912). Jis buvo aistringas bitininkas ir dvare laikė avilius. 1866 m. čia gyveno 25 žmonės. Visi jie buvo katalikai [4, 8].
1857 m. tiriamosios Neries ekspedicijos metu Kernavėlėje lankėsi grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868 m.). Čia jis kasinėjo koplyčios vietą ir XV–XVII a. kapinyną (ištirti 4 kapai). Buvusios koplyčios apylinkėse rastas kultūrinis sluoksnis, plytų liekanos.
2000 m. Kernavėlės dvarvietė įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip regioninės reikšmės archeologinis ir istorinis paminklas [2].
Kaime yra senosios Lietuvos šventvietės – Šaltinis, Koplyčios kalnas ir Druskinis akmuo [7].
Literatūra ir šaltiniai
1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Kernavėlės dvarvietė [Padvarių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 25206]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017-08-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
3. Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 29.
4. Pirmoji Širvintų krašto fotografija?: laiko uždangą praskleidus: [rašoma ir apie Kernavėlės dvarą]. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2015, kovo 7, p. 6.
5. Romualdas Brazis // Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 3 (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius, 2003. – p. 459.
6. Tyszkiewicz, Konstanty. Neris ir jos krantai: hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis. – Vilnius, 1992, p. 250-257.
7. Vaitkevičius, Vykintas. Padvariai Dūkštų s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. – Vilnius, 2006. – P. 82-85.
8. Kiernówka // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1883. – T. 4 (Kęs-Kutno). – p. 47; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_IV/47>.
9. Tyszkiewicz, Konstanty. Wilija i jej brzegi = Neris ir jos krantai. – Pakart. 1871 m. knygos orig. laida. – Vilnius, 2008, p. 226-228.
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017, 2024.