Pagrenda yra 4 km į pietus nuo Naujųjų Kietaviškių. Rytuose siekia Pagrendos mišką. Per kaimą teka Skersė, yra ežeras Varliukas.

2021 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Pagrendos kaime gyvena 18 žmonių: 8 vyrai ir 10 moterų (2021) [3].

XIX a. priklausė Pastrėvio palivarkui [4].

Iki 2000 m. viena kaimo dalis priklausė Trakų rajonui, o kita – Kaišiadorių rajonui, Kietaviškių seniūnijai. Nuo 2000 m. priklauso Elektrėnų savivaldybei, Pastrėvio seniūnijai.

Kaimas dar vadintas Skerseninkai.

Apie Pagrendos kaimą trumpai rašyta Rolando Gustaičio leidinyje „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas“ [4].

Nemažai rašyta apie archeologinius tyrimus, vykdytus Pagrendos miške esančioje partizanų bunkerio vietoje, visai netoli kaimo. Apie juos rašė Gediminas Petrauskas su Livija Ivanovaite leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [6], taip pat buvo straipsnių periodikoje.

Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [1] užrašyti keli Pagrendos kaimo gyventojų pasakojimai, prisiminimai apie šį kaimą ir jo istoriją, gyvenseną, įvykius, pateiktos senų žemėlapių kopijos Pasakojimus surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.

Leidinyje „Didžiosios skaros Lietuvoje: kaimo ir miesto kultūrų sąveika“ [9] Inga Nėnienė rašė apie Pagrendos kaime austas skaras. Analizuojamos Aldonos Andriušienės (gyv. Kaune) (savininkė – D. Andriušytė) skaros, taip pat pateikta elektrėniškės Vidos Juknelienės aprangos interpretacija.

Kaimas paminėtas 1820 m. Kietaviškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1923 m. kaime buvo 20 sodybų, 101 gyventojas, 1931 m. – 23 sodybos. 1931 m. išskirstytas į vienkiemius [4].

Pagrendos miške yra partizanų bunkeris [2, 5, 6]. 1944 m. rudenį Didžiosios kovos rinktinės Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrys Pagrendos miške, dab. Elektrėnų sav., įsirengė 3 slėptuves. 1945 m. sausio 20 d. NKVD pasienio kariuomenės 97-asis būrys vykdė karinę operaciją, kurios metu buvo surasta viena iš trijų slėptuvių-bunkerių. Jame 1945 m. sausio 10 d. NKVD kariuomenės pasienio būrio kareiviai vykdė karinę operaciją, kurios metu bunkeris buvo likviduotas. Kautynių metu žuvo 11 Didžiosios Kovos apygardos būrio partizanų (kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog mažiau). Žinoma, jog žuvo Pagrendos k. gimę broliai Albertas Seliuta, g. 1919 m., Jeronimas Seliuta, g. 1912 m. (2002-04-10 jam pripažintas kario savanorio statusas), Simonas Seliuta, g. 1917 (1916) m. ir vienas nežinomas partizanas [7]. Žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į Kietaviškes ir išniekinti prie bažnyčios vartų. Praėjus keturioms dienoms Seliutų palaikus artimiesiems pavyko slapta palaidoti Peliūnų k., dab. Pastrėvio sen., Elektrėnų sav. kapinėse. Neatpažintojo partizano palaikų likimas nežinomas. Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta yra įtraukta į kultūros vertybių registrą (u. k. 43826, žr. adresu).
2013 metais jame buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Archeologinė ekspedicija tapo pirmąja, kuri ne tik ištyrė partizanų bunkerio vietą, bet ir remiantis tyrimų rezultatais ją sutvarkė: atkūrė iki tyrimų buvusį bunkerio duobės vaizdą, suformavo tikslius bunkerio ir jo įėjimo kontūrus [10].

1992 m. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu prie bunkerio duobės krašto, seno, sutręšusio kryžiaus vietoje buvo pastatytas metalinis, apvalaus skersinio pjūvio 2,8 m aukščio kryžius. Jo centre, prie metalinės, šešiakampio skydo formos plokštelės pritvirtinta nukryžiuotojo statulėlė [5, 8].

Netoliese 2013 m. liepos 18 d. pastatytas tipinis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atminimo ženklas – Vyčio kryžiaus paminklas (aut. Romas Navickas). Užrašas ant paminklo: „Pagrendos miške šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1945-01-20 žuvo Didžiosios Kovos rinktinės Bondaro būrio partizanai Balys Česonis g. 1927 m., Kajetonas Česonis g. 1923 m., Vladas Česonis g. 1925 m., Vladas Juozupka, Albertas Seliuta g. 1919 m., Jeronimas Seliuta g. 1913 m., Simonas Seliuta g. 1917 m. [8].

Kraštietis poetas Vytautas Vaiciukevičius apie kaimą yra parašęs eilėraštį „Tu gimtinė – mano Pagrenda!“ [11].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Apie Pagrendos k.] // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 42, 124, 234; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_pastrevys/>.
2. Balkūnas, Vidmantas. Bunkeryje žuvę broliai partizanai – mįslė karo ekspertams ir archeologams. Lrytas.lt [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2013/07/22/news/bunkeryje-zuve-broliai-partizanai-misle-karo-ekspertams-ir-archeologams-4932726>.
3. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
4. Gustaitis, Rolandas. Pagrenda: [kaimo istorija] // Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 50.
5. Ivanovaitė, Livija. Didžiosios Kovos rinktinės Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio partizanų bunkerio vietos, esančios Pagrendos miške, Pastrėvio sen., Elektrėnų sav., detaliųjų archeologinių tyrimų 2013 m. projektas. – Kaišiadorys, 2013.
6. Ivanovaitė, Livija. Ignoto Nasutavičiaus Bondaro būrio bunkerio Pagrendos miške tyrimai / Livija Ivanovaitė; Gediminas Petrauskas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2013, p. 470–476; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2013/471-476.pdf>.
7. Kasparas, Kęstutis. Didžiosios Kovos apygardos laisvės kovotojų vardynas // Didžiosios Kovos apygardos partizanai. – Kaunas, 2007. – P. 147, 555, 582, 629, 657.
8. Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta: [Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Pagrendos k., u. k. 43826]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022. [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/d6e8954a-23e8-49af-b438-44d5f10f8397>.
9. Nėnienė, Inga. Didžiosios skaros Lietuvoje: kaimo ir miesto kultūrų sąveika. – Vilnius, 2006, p. 112, 155, 174–175, 211, 236, 238, 240, 268.
10. Petrauskienė, Aistė. Naujausiųjų laikų konfliktų archeologija: Lietuvos partizaninio karo tyrimų atvejis / Aistė Petrauskienė, Gediminas Petrauskas. – Iliustr. – Santr. angl. – // Lietuvos archeologija. – T. 40 (2014), p. 221–253; Prieiga per internetą: <https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_40_221-253.pdf>.
11. Vaiciukevičius, Vytautas. Tu gimtinė – mano Pagrenda! : [eilėraštis] // Kietaviškės (Kietaviškių parapijos laikraštis). – 2006, kovas, p. 3.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.