Pasakiškės – kaimas Bezdonių seniūnijoje, 12 km nuo Vilniaus, 6 km nuo Nemenčinės.

2021 m. Statistikos departamento duomenimis kaime gyveno 48 gyventojai [1].

Pavadinimas kilęs iš greta esančio didesnio kaimo – Sakiškių pavadinimo: tarybiniais metais dažniau naudotasi rusifikuotais pavadinimais, šiuo atveju Sakiški (rus. Сакишки) įtakojo greta esančio mažesnio kaimo pavadinimą, panaudojant priešdėlį po- (rus. под-, „esantį po“), taip atsirado Podsakiški (rus. Подсакишки), ilgainiui tapo Podsakiškis, o su laiku – Pasakiškių kaimu, trumpiau – Pasakiškėmis [1].

Senieji aplinkinių gyvenviečių gyventojai Pasakiškes vadina Vienuolynu (rus. Монастырь, Monastyr), dėl jose dar XIX a. pastatyto pravoslavų vienuolyno pastato.

Rašytiniuose šaltiniuose apie Pasakiškes informacijos labai mažai. Kaimas minimas leidiniuose apie Laurų vaikų namus bei statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ (Warszawa, 1938, p. 71).

Yra žinoma, kad 1915 m., greta esančio šulinio, buvo pastatytas pirmas medinis gyvenamasis pastatas šiaurinėje (dabar esančio kaimo) dalyje. 1918 m. – pietinėje.

1922 m. Šventosios Širdies Namų bendruomenė, vadovaujama kunigo Karolio Lubianieco, perleido 91,3 hektaro miško ir pievų valdą, tame tarpe ir dali Pasakiškių kaimo, Marijos Krikščionių Pagalbos Dukrų kongregacijai (moterų vienuolinei bendruomenei). Vienuolės čia pastatė namą. Name buvo įrengta didelė koplyčia, kad ja galėtų naudotis ir aplinkinių kaimų gyventojai. Veikė vaikų darželis ir pradinė mokykla, taip pat buvo organizuojamos vasaros stovyklos vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. 1934 m. namas ir aplinkinės žemės buvo atskirti nuo Pasakiškių kaimo ir pavadinti Laurais.

1953 m. atsikraustė naujieji kaimo gyventojai, pastatyti du nauji gyvenamieji namai šiaurės bei šiaurės rytų pusėje, 1918 m. statyto namo priestatas, šalia jo užsodintas sodas bei iškastas antrasis kaimo šulinys. Antroji Pasakiškių apgyvendinimo banga prasidėjo apie 2005-uosius.

Aplankyti šią vietovę gamtos mylėtojus vilioja įsikūręs vidury pušyno Pasakiškių parkelis/pažintinis takas. Trumputis, vos pusės kilometro ilgio, bet su nuostabiomis išdrožtomis miško žvėrelių skulptūromis – lape, kiškiu, meška, vilku, pelėda ir barsuku. Šį parkelį dar vadina Sakiškių poilsiaviete [2, 3].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Pasakiškės [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2025-07-31]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Pasaki%C5%A1k%C4%97s>.
2. Pasakiškių takas arba Sakiškių poilsiavietė. 2020 [žiūrėta 2025-07-31]. – Prieiga per internatą: <https://welovelithuania.com/sakiskiu-pazintiniai-takai-ir-mini-parkai/>.
3. Trys parkai miškuose netoli Vilniaus: tikra atgaiva po laiko tarp keturių sienų ir vaikams, ir tėvams: [rašoma ir apie Pasakiškių parkelį] [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2025-07-31]. Prieiga per internetą: <https://www.delfi.lt/seima/idomu/trys-parkai-miskuose-netoli-vilniaus-tikra-atgaiva-po-laiko-tarp-keturiu-sienu-ir-vaikams-ir-tevams-83833935>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2025