Šiurmonys – kaimas Sudervės seniūnijoje, Neries dešiniajame krante, Neries regioniniame parke. Neries kilpoje ties Šiurmonimis yra didoka sala.

Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Šiurmonyse gyveno 3 žmonės. Iš jų: 2 vyrai ir vieną moteris [1].

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Šiurmonys (Siurmańce) – tai asmenvardinis oikonimas. Jo kilmę galima sieti su žmogumi, kuris tikrai čia gyveno, valdė ar įkūrė šią vietovę [2].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Šiurmonius informacijos labai mažai. Šiek tiek istorinių duomenų yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [4]. Apie kaimą rašoma Vykinto Vaitkevičiaus leidinyje „Neris. 2007 metų ekspedicija“ [3]. Apie Šiurmonyse rastas XVII a. pirmojoje pusėje paslėptą trečiokų ir dviejų nedidelių gabalėlių aukso lobį rašoma lietuvių istoriko, archeologo numizmato Eugenijaus Ivanausko knygoje „Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390–1865 metais“ (Vilnius, 1995).  Ši vietovė minima statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ [5] bei Jono Jurkšto knygoje „Vilniaus vietovardžiai“ [2].

Nuo XVII a. antros pusės per Nerį į Pugainius kėlė Šiurmonių (Sieromantzi) keltas.

Yra žinoma, kad 1798 m. iš Vilniaus vaivados Alberto Goštauto (1480–1539) Elniakampio palivarką kartu su Antakalnių, Gelažių, Šiurmonių, Pugainių, Laičių ir istoriniu Lapuciškių (Łopaciszki) kaimu, Gradaučiznos (Gradowszczyzna), Klimoniškių, Pylimų, Purviškių viensėdžiais įsigijo Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. Nuo XIX a. pradžios šios žemės priklausė Vilniaus universitetui [3, p. 70].

1931 m. buvo Šiurmonių kaimas ir Šiurmonių viensėdis. Kaime buvo 4 namai, kuriose gyveno 82 žmonės. Viensėdyje 3-jose namuose gyveno 11 žmonių [5].

Už paskutiniosios Šiurmonių sodybos Neries dešiniajame krante yra Žydų akmuo. Pasak vietinių gyventojų, čia: „Žydai ant kranto gyveno, smuklę laikė, ten kadaise pardavinėjo degtinę, todėl ir akmuo pavadintas Žydų“ [3, p. 62].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius, 2013, p. 672. Prieiga per internetą: <https://web.archive.org/web/20220408133825/http://statistics.bookdesign.lt/dalis_10.pdf>.
2. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 13.
3. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Triačia knyga. – Vilnius, 2013, p. 54, 62–64, 68, 70, 72. Prieiga per internetą: <https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_2013_Neris_2007_3.pdf>.
4. Siurmańce // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich – Warszawa, 1889. – T. 10 (Rukszenice-Sochaczew), p. 631. Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_X/631>.
5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej. – Warszawa, 1938. – p. 65. Prieiga per internetą: <https://pbc.biaman.pl/dlibra/publication/7950/edition/7592/content>.

 Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2025