Slabada – kaimas Lavoriškių seniūnijoje, išsidėstęs abipus Vilnios upės, Polocko plento 24 kilometre.

Slabada – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 178 gyventojai (2013 m.) [1].

Į šią atokią, Lietuvos pasienyje esančią, vietovę būriais traukia ne tiktai Vilnijos, bet ir visos Europos gamtos ir dangaus mylėtojai. Čia gyvenantis astronomas mėgėjas Henrikas Selevičius (Henryk Sielewicz) savo sodyboje yra įsirengęs observatoriją. H. Selevičius stebi kometas ir asteroidus. Stebi kiekvieną giedrą naktį, o dieną kompiuteriu apdoroja gautą informaciją, kuri siunčiama į Amerikoje, Kembridžo universitete, esantį mažųjų planetų centrą. Dangaus kūnų stebėtojas Henrikas Selevičius pats yra pagaminęs 25 teleskopus [2; 4 p. 178–191; 5].

Dabar kaimas vadinasi Slabada, bet senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose jis buvo vadinamas Slabadka (lenk. Słobodka) arba Slabatka (lenk. Słobotka) [4, p. 42–43].

Išsami kaimo istorija pateikiama 2012 m. birželį išleistoje knygoje „Slabados kaimo istorija ir tradicijos = История и традиции села Слобода = Dzieje i tradycje wsi Słoboda“. Medžiaga knygoje pateikiama lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Leidinį parengė Zbignev Glazko. Knygoje aprašyta kaimo istorija nuo pirmojo paminėjimo iki mūsų laikų, slabadiečių ir emigrantų iš Slabados likimai, šio kaimo tradicijos ir papročiai. Leidinys gausiai iliustruotas. Slabados kaimo bendruomenė, kurios pastangomis išleista ši knyga, dėkinga čia gyvenančiam Henrikui Selevičiui už paramą rengiant tekstus ir jo darytas nuotraukas bei filmą, kurio vaizdo diskas pridedamas prie knygos. Beje, kai kurios nuotraukos buvo darytos iš specialiai šiam tikslui išnuomoto lėktuvo [3]. Apie Slabados kaimą rašoma istoriko Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) leidinyje knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ [7]. Trumpą bendrojo pobūdžio žinutė apie Slabadą yra „Mažojoje lietuviškoje enciklopedijoje“ [4]. Slabadokos palivarkas minimas 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [8] bei leidinyje „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej“ (Warszawa, 1938, T.1). Šiek tiek informacijos yra internete.

Ar seniai žmonės gyvena kaimo apylinkėse, yra sunku pasakyti, bet remiantis netoli Lavoriškių miestelio atliktais archeologiniais tyrinėjimais nustatyta, kad žmonės čia gyveno jau nuo III–IV amžiaus. Aptiktos krosnių liekanos bei dideli šlako kiekiai liudija, kad tuometiniai gyventojai vertėsi geležies gavyba. Pirmą kartą dokumentuose kaimas paminėtas XVII amžiuje [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Kvedarienė, Aldona. Vilnijos kraštas laimėjo šešiolika milijonu; [taip pat apie Vilniaus rajono Slabados kaime gyvenantį astronomą H. Selevičių]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, rugpj. 29, p. 15; Prieiga per internetą: <http://www.lrytas.lt/-12514913571249278450-p2-vilnijos-kra%C5%A1tas-laim%C4%97jo-%C5%A1e%C5%A1iolika-milijon%C5%B3.htm>.
3. Slabada // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3. – Vilnius, 1971, p. 232.
4. Slabados kaimo istorija ir tradicijos = История и традиции села Слобода = Dzieje i tradycje wsi Słoboda: [Kaunas], 2012. – 203, [1] p.: iliustr., faks., portr., 3 sulankst. žml. lap. + 4 planų lap. + 1 vaizdo diskas (DVD). – Gretut. antr.: Слобода; Słoboda. – Turinio r-klėje aut.: Jan Jankovski, Elijas Markauskas, Janina Norkūnienė, Henrikas Selevičius, Regina Sudnikevič, Albert Volk. – Nugarėlės antr.: Slabada. – Gretut. tekstas liet., lenk., rus. – Bibliogr. Išnašose.
5. Vorobej, Teresa. Birželio gegužinė: [apie knygos „Slabados kaimo istorija ir tradicijos“ pristatymą Slabados kaime. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2012, birž. 21-27, p. 2.
6. Zailskaitė, Deimantė. Tai buvo ne mano asteroidas: [apie Slabadoje (Vilniaus r.) gyvenantį astronomą H. Selevičių]. – Iliustr. // Respublika. – 2009, spal. 24, priedas „Julius/Brigita“, p. 3.
7. Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno, 2002, p. 94.
8. Słobódka // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1889. – T. 10 (Rukszenice-Sochaczew). – p. 803; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_X/803>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2022