Slabada

Slabada – kaimas Lavoriškių seniūnijoje, išsidėstęs abipus Vilnios upės, Polocko plento 24 kilometre.

Slabada – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 178 gyventojai (2013 m.) [1].

Slabados kaimo istorija ir tradicijos  [Vilniaus rajonas]. – Kaunas, 2012. Knygos viršelis

Slabados kaimo istorija ir tradicijos
[Vilniaus rajonas]. – Kaunas, 2012. Knygos viršelis

Į šią atokią, Lietuvos pasienyje esančią, vietovę būriais traukia ne tiktai Vilnijos, bet ir visos Europos gamtos ir dangaus mylėtojai. Čia gyvenantis astronomas mėgėjas Henrikas Selevičius (Henryk Sielewicz) savo sodyboje yra įsirengęs observatoriją. H. Selevičius stebi kometas ir asteroidus. Stebi kiekvieną giedrą naktį, o dieną kompiuteriu apdoroja gautą informaciją, kuri siunčiama į Amerikoje, Kembridžo universitete, esantį mažųjų planetų centrą. Dangaus kūnų stebėtojas Henrikas Selevičius pats yra pagaminęs 25 teleskopus [2; 3 p. 178–191; 5].

Dabar kaimas vadinasi Slabada, bet senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose jis buvo vadinamas Slabadka (lenk. Słobodka) arba Slabatka (lenk. Słobotka) [3, p. 42–43].

2012 m. birželį kaime buvo pristatyta knyga „Slabados kaimo istorija ir tradicijos“ [3, 4]. Medžiaga knygoje pateikiama lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Leidinį parengė Zbignev Glazko. Knygoje aprašyta kaimo istorija nuo pirmojo paminėjimo iki mūsų laikų, slabadiečių ir emigrantų iš Slabados likimai, šio kaimo tradicijos ir papročiai. Albert Volkrinko medžiagą archyve ir parašė kaimo istoriją nuo seniausių laikų iki 1940 m. Remiantis Antonio ir Jano Jankovskių rankraščiais parašyta kaimo pokario apybraiža. Kunigas Elijas Anatolijus Markauskas parengė parapijos istoriją. Regina Sudnikevič aprašė emigravusių iš kaimo likimus ir slabadiečių Kalėdų bei Velykų tradicijas. Spausdinama etnografės Janinos Norkūnienės apybraiža apie protėvių paveldą. Leidinys gausiai iliustruotas. Slabados kaimo bendruomenė, kurios pastangomis išleista ši knyga, dėkinga čia gyvenančiam Henrikui Selevičiui už paramą rengiant tekstus ir jo darytas nuotraukas bei filmą, kurio vaizdo diskas pridedamas prie knygos. Beje, kai kurios nuotraukos buvo darytos iš specialiai šiam tikslui išnuomoto lėktuvo [5].

Ar seniai žmonės gyvena kaimo apylinkėse, yra sunku pasakyti, bet remiantis netoli Lavoriškių miestelio atliktais archeologiniais tyrinėjimais nustatyta, kad žmonės čia gyveno jau nuo III–IV amžiaus. Aptiktos krosnių liekanos bei dideli šlako kiekiai liudija, kad tuometiniai gyventojai vertėsi geležies gavyba [6]. Pirmą kartą dokumentuose kaimas paminėtas XVII amžiuje [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Kvedarienė, Aldona. Vilnijos kraštas laimėjo šešiolika milijonu; [taip pat apie Vilniaus rajono Slabados kaime gyvenantį astronomą H. Selevičių]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, rugpj. 29, p. 15; Prieiga per internetą: <http://www.lrytas.lt/-12514913571249278450-p2-vilnijos-kra%C5%A1tas-laim%C4%97jo-%C5%A1e%C5%A1iolika-milijon%C5%B3.htm>.
3. Slabados kaimo istorija ir tradicijos = История и традиции села Слобода = Dzieje i tradycje wsi Słoboda: [Kaunas], 2012. – 203, [1] p.: iliustr., faks., portr., 3 sulankst. žml. lap. + 4 planų lap. + 1 vaizdo diskas (DVD). – Gretut. antr.: Слобода; Słoboda. – Turinio r-klėje aut.: Jan Jankovski, Elijas Markauskas, Janina Norkūnienė, Henrikas Selevičius, Regina Sudnikevič, Albert Volk. – Nugarėlės antr.: Slabada. – Gretut. tekstas liet., lenk., rus. – Bibliogr. Išnašose.
4. Vorobej, Teresa. Birželio gegužinė: [apie knygos „Slabados kaimo istorija ir tradicijos“ pristatymą Slabados kaime. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2012, birž. 21-27, p. 2.
5. Zailskaitė, Deimantė. Tai buvo ne mano asteroidas: [apie Slabadoje (Vilniaus r.) gyvenantį astronomą H. Selevičių]. – Iliustr. // Respublika. – 2009, spal. 24, priedas „Julius/Brigita“, p. 5.
6. Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno, 2002, p. 94.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2016