Vaiškūnai

Vaiškūnų kaimas yra rajono šiaurės rytinėje dalyje, 3 km. į pietvakarius nuo Švenčionių. Jis – seniūnaitijos centras[11, 14].

Kaime gyvena 52 žmonės, iš jų 25 vyrų ir 27 moterys (2011) [3].

Vaiskunai

Karklelis, Bronius. Vaiškūnai (istorinė apybraiža).- Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Vaiškūnų kaimas užaugino daug iškilių ir įžymių žmonių. Vaiškūnuose gimė: kompozitorius, choro dirigentas Julijonas Sinius (1911-1959) [11], Lietuvos veterinarijos akademijos prof. Kazys Vytautas Trainys (g. 1938 m.) [4], menininkas, karikatūristas Algis Trainys (g. 1945 m.) [1], Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius, lietuviškų augalų veislių selekcininkas doc. Dr. Vytautas Ruzgas (g. 1951 m.) [3], karo ir civilinės aviacijos lakūnas, kapitonas instruktorius mag. inž. Jonas Ruzgas (g. 1960 m.) [4].

Apie Vaiškūnų kaimą, jo žmones  pasakoja čia gimęs Bronius Karklelis gausiai iliustruotoje atsiminimų knygoje  „Vaiškūnai (istorinė apybraiža)“ [7-9]. „Savo atsiminimuose [..] noriu aprašyti mano laikų gimtojo kaimo idiliją: žmonių darbštumą, papročius,  paslaugius tarpusavio santykius. Ir mūsų kaimo  suniokojimą, žmonių išblaškymą“, – rašo autorius. 
Apie kaimą nemažai rašoma periodikoje.

Tai senas valstybinių valstiečių kaimas. Nuo Valakų reformos išlaikė gatvinio kaimo pavidalą iki išsiskirstymo į vienkiemius 1926 m. Per kaimą nuo Gardino ėjo vieškelis [9].
Visi gyventojai buvę lietuviai ir visais okupacijų metais pasižymėjo kultūrine veikla bei kultūrinėmis pramogomis [11]. Kaime buvo populiarūs klojimo spektakliai [5].
Lietuvos kaimo sovietizacija, kolektyvizacija skausmingai palietė Vaiškūnus [8]. Iš 20-ties šio kaimo šeimų į Sibirą ištremta 10. Sąvartynu buvo paverstos kaimo kapinaitės, priglaudusios dar Pirmojo pasaulinio karo epidemijų aukas, o vėliau ir knygnešio Kazimiero Černiausko palaikus [17]. 1920-1922 m. kaime veikė lietuviška mokykla, vėliau buvo uždaryta [12].

Vaiškūnų kaime yra keli  lankytini objektai.

Kompozitoriaus Juliaus Siniaus gimtasis namas [10]. Prie namo 1990 m. pritvirtinta memorialinė lenta [9].

Kultūros paveldui priklauso Vaiškūnų senosios kapinės (neveikiančios) [10]. Kapinėse yra knygnešio Kazimiero Černiausko kapas [9]. 1935 m. lenkų uždraustai Šv. Kazimiero draugijai atminti 1936 m. kaimo kapinėse buvo pastatytas ąžuolinis kryžius, kuris tebestovi ir šiandien [18]. Apie šio, meistro Jurgio Razmio sukurto, kryžiaus istoriją pasakoja atsiminimų knygoje B. Karklelis [9]. 

1990 m. kaime vietoje seno buvo pastatytas naujas medinis kryžius (Kristus skaptuotas). Kryžiaus meistras Arvydas Cicėnas) [2, 6].

Ne vieną posmą gimtajam Vaiškūnų kaimui  yra paskyrusi  Švenčionių krašto  poetė,  pedagogė, tremtinė Zuzana Vilkavickaitė(1932 – 2008) [16, 17]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Adomavičienė, Sigita. Nuo kasdienybės pakylėti: menų versmė; dailė: [apie Vaiškūnų sodžiaus menininką Algį Trainį]. – Iliustr. // Nalšios žinios. – 2007, gruod. 7, p. 4.
2. Cirkliškio seniūnija. – Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius, 2005.- P. 21-24.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-01-11]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.
4. Gruodienė, Indrė. Nepatogus“ kaimas: mūsų kaimai: [apie Vaiškūnų kaimo istoriją. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2007, geg. 23, p. 3.
5. Jakštas, Algis. Kaimas, kur krykštauja vaikai… : [apie Vaiškūnų kaimą ir jo įžymius žmones]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2000, lapkr. 4, p. 2.
6. Jakštas, Algis. Pašventintas naujas Vaiškūnų kaimo kryžius. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2008, liep. 5, p. 12.
7. Juodagalvis, Jonas. Negandos nepalaužė optimizmo: [apie tremtinį, knygos  Vaiškūnai“ autorių B. Karklelį]. – Portr. // Gimtinė. – 1998, rugs. 1-30 (Nr. 9), p. 7.
8. Karklelis, Bronius. Meilę gimtinei knygon sudėjęs: [pokalbis su knygos Vaiškūnai“ autoriumi, buvusiu tremtiniu B. Karkleliu / užrašė] Bronius Narkūnas // Švenčionių kraštas – 2000, rugpj. 23, p. 1-2.
9. Karklelis, Bronius. Vaiškūnai (istorinė apybraiža). – Vilnius, 1998. – 77,[2] p.: iliustr.
10. Kultūros paveldo objektų stebėsenos duomenys 2006 m. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2011 [žiūrėta 2017-01-11]. Prieiga per internetą: < http://www.svencionys.lt/lit/Kulturos_paveldo_objektu_stebesenos_duom/5895>.
11. Kviklys, Bronius. Švenčionių apylinkės // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 2, p.  684-686; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=180117&psl=682>.
12. Martinkėnas, Vincas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais. – Vilnius, 1989, p. 125.
13. Raginytė, Lina. Ne pinigais, o Šventuoju Kryžiumi atpirktas pasaulis: [apie Vaiškūnų kaimo istoriją]. – Iliustr. // Nalšios žinios. – 2008, liep. 4, p. 1, 3.
14. Seniūnaitijos. Švenčionių rajono savivaldybė interaktyvus.1998-2011.[žiūrėta 2017-01-11]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?3296726118>.
15. Trainys, Kazimieras. Mano Motina: [rašinys]. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2007, geg. 5, p. 1, 3.
16. Vilkavickaitė, Zuzana. Vaiškūnų kaimo likimas. – Iliustr. // Rytas.- 1989, lapkr. 30, p. 3.
17. Vilkavickaitė, Zuzana. Atgimimo kryžius; Linkėjimai tėviškei; Sugrįžus; [eilėraščiai apie Vaiškūnų kaimą] // Karklelis, Bronius. Vaiškūnai. – Vilnius, 1998. – P. 61-64. 
18. Viščionytė, Giedrė. Žvilgsnis į Cirkliškio seniūniją: kultūros paveldo vertybės. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2007, bal. 18, p. 3.

Parengė: Danutė Bučelienė (Švenčionių SVB), 2011; 2017