Verkšionys

Verkšionys – kaimas Dūkštų seniūnijoje, dešiniajame Neries krante (prie upės kilpos). Pietuose plyti Verkšionių miškas, kuriame yra Neries regioninio parko rekreacinė zona. Žvyro telkinys.

Verkšionyse gyvena 104 žmonės. Iš jų – 52 vyrai ir 52 moterys [1].

Rašytiniuose šaltiniuose istorinių duomenų apie Verkšionis yra mažai. Kaimas minimas 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [5], „Vietovardžių žodyne“ (Vilnius, 2007). Žmonių atsiminimų apie šią vietovę yra rinkinyje „Neries regioninis parkas: 2002–2006 m. etnokultūros tyrimai“ [4]. Leidinys skirtas Neries regioninio parko bei prie jo teritorijos prisišliejusių vietovių (Vilniaus m., Širvintų r.) etninės kultūros duomenims, visų pirma: vietovardžiams, padavimams, tikėjimams, etnografinio ir istorinio pobūdžio pasakojimams. Duomenis surinko kultūrologė Ida Stankevičiūtė. Apie Verkšonis rašoma ir kituose Idos Stankevičiūtės darbuose. Apie mitologinius Verkšionių akmenys rašo Vykintas Vaitkevičius knygoje Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [2]. Yra informacijos internete.

Yra žinoma, kad 1864 m. Verkšionys (lenk. Werkszany) priklausė grafui Giedraičiui. Kaime gyveno 29 žmonės [5].

Šalia kaimo, arčiau vakarinio Neries upės kranto slūgsta mitologiniai Verkšionių akmenys. Žmonės jos dar vadina Užkeikta veselia arba Užkeiktų vestuvių. Akmenys gali būti pasiekiami iš Verkšionių pėsčiomis, ties kaimo riboženkliu (nuo Vievio pusės) pasukus į dešinę ir mišku nusileidus stačiu šlaitu vos matomu, apžėlusiu taku žemyn. Akmenų grupę sudaro 4 dideli, netaisyklingo keturkampio formos, pilkai rusvo granito akmenys. Šie rieduliai vadinami Pabroliais, išsidėstę asimetriškai, iškilę virš vandens. Šalia yra ir 4 mažesni, apvalių formų, pilkai rusvo granito akmenys, vadinami Pamergėmis, išsidėstę greta kitų didelių akmenų. Visa grupė riedulių matoma nusekus Neries upei. Teritorija užima 1700 kv. m.[2, 4].

2007 m. Verkšionių akmenų grupė, vad. Užkeikta veselia, įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip regioninės reikšmės kraštovaizdžio ir mitologinis paminklas [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2017 09 08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Vaitkevičius, Vykintas. Verkšionys, Dūkštų sen. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 97-98.
3. Verkšionių akmenų grupė, vad. Užkeikta veselia [Molynės k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 31060] Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017-09-05]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Verkšionys, Dūkštų sen. // Neries regioninis parkas: 2002-2006 m. etnokultūros tyrimai. – [Dūkštos], 2006. – P. 661-677. Prieiga per internetą: <http://neriesparkas.lt/wp-content/uploads/2015/12/Neries-regioninis-parkas-tautosakos-rinkinys-su-papildytu-vertimu.pdf>.
5. Werkszany // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1893. – T. 13 (Warmbrun-Worowo), p. 233; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIII/233>.

 

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017.