Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Česlavas Milošas (Czesław Miłosz)

Gyvenimo datos:1911 06 30 - 2004 08 14
Gimimo vieta:Šeteniai (Surviliškio vlsč., Kėdainių apskr.)
Veikla:lenkų poetas, Nobelio premijos laureatas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Nominacijos: Vilniaus miesto garbės pilietis (2001)
Franaszek, Andrzej. Czesławas Miłoszas: biografija. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Franaszek, Andrzej. Czesławas Miłoszas: biografija. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

1921 m. Milošų šeima persikėlė į Vilnių [8, 16–17]. Būsimasis poetas baigė lenkišką Vilniaus Žygimanto Augusto gimnaziją. 1929–1934 m. studijavo teisę tuometiniame Vilniaus Stepono Batoro universitete ir įgijo teisės magistro laipsnį. Kaip Nacionalinio kultūros fondo stipendininkas 1934–1935 m. mokėsi Paryžiuje [1, 8]. 1935–1936 m. dirbo Vilniaus lenkų radijo stotyje, veikusioje Žvėryne (Vytauto g. 17/2). Radijo programose kėlė tautinių grupių (tarp jų  ir lietuvių) problemas [4]. Už tai iš šio darbo buvo atleistas tuometinio Vilniaus vaivados Liudviko Bocianskio (Ludwik Bociański) kaip politiškai nepatikimas, per daug liberalus [8, 13]. 1936–1938 m. dirbo Varšuvos radiofone. Varšuvoje praleido ir Antrąjį pasaulinį karą, dalyvavo lenkų antinacinio pogrindžio veikloje. Po karo buvo Lenkijos kultūros atašė JAV ir Prancūzijoje. 1951 m. nutraukė ryšius su komunistiniu režimu ir, paprašęs politinio prieglobsčio, liko Vakaruose. Gyveno Prancūzijoje, nuo 1960 m.  persikėlė į JAV. Dėstė slavų literatūrą Berklio universitete (JAV, Kalifornija). Buvo Paryžiaus lenkų intelektualų leidžiamo žurnalo „Kultura“, kuriame buvo ne mažai rašoma ir apie Lietuvą, tarybos narys. Žlugus Sovietų Sąjungos komunistiniam režimui Rytų ir Vidurio Europos šalyse, grįžo į Lenkiją. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Krokuvoje [1, 8, 21, 23]. Palaidotas Krokuvos panteone – Skalkos (Skałka) vienuolyno prie Šv. Mykolo bažnyčios kriptoje [17].

Literatūrinį kelią pradėjo Vilniuje. 1930 m. studentų laikraštyje „Žagary“, taip pat leidinyje „Alma Mater Vilnensis“ pasirodė pirmieji Č. Milošo eilėraščiai [8]. 1933 m. Vilniuje išleista pirmoji Č. Milošo knyga „Poema apie sustingusį laiką“, kuri, kaip sėkmingas poetinis debiutas, buvo apdovanota literatūrine Filomatų premija [21]. Kiek vėliau išleistos poezijos knygos „Trys žiemos“ (1936 m.), „Mano tėvynėje“ (1937 m.), „Išsigelbėjimas“ (1945 m.). Jau gyvenant emigracijoje išleisti eilėraščių rinkiniai „Žmogus tarp skorpionų“ (1962 m.), „Miestas be vardo“ (1969 m.), „Kur saulė teka ir leidžiasi“ (1974 m.) ir kt. [ 5].

Č. Milošo poezija gvildena metafizines, egzistencines (ypač tremties) ir pilietines temas [17]. Didelę įtaką poeto kūrybai turėjo Paryžiuje gyvenęs tolimas giminaitis, poetas Oskaras Milašius, rašęs prancūziškai, bet laikęs save lietuviu. Č. Milošas yra išreiškęs nuoskaudą dėl to, kad lietuviai jį priskyrė prie lenkų poetų, nes jis rašė lenkų kalba. Jis vadino save paskutiniuoju Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės piliečiu [14, 17].
Pirmoji knyga, pelniusi Č. Milošui pripažinimą Vakaruose, buvo Paryžiuje išleistas esė rinkinys „Pavergtas protas“ (1953 m.). Ji laikoma savotišku šio rašytojo kūrybiniu ir politiniu kredo. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis Č. Milošo romanas „Valdžios paėmimas“, o 1955 m. išleistas autobiografinis romanas „Isos slėnis“. Jame autorius pasakoja apie savo vaikystę Lietuvoje. Ši knyga vertinama kaip geriausias Č. Milošo kūrinys. Išleistos kelios intelektualios eseistikos knygos: „Gimtoji Europa“ (1959 m.), „Ulro žemė“ (1977 m.), literatūriniai esė „Kontinentai“ (1958 m.), „Asmeninės pareigos“ (1972 m.), „Mokslo daržas“ (1979 m.), eilėraščių, esė, aforizmų ir  trumpų pasakojimų knyga „Pakelės šunytis“ (1997 m.).
Č. Milošas yra nemažai vertęs, taip pat ir iš lietuvių kalbos. Išleista poeto sudaryta antologija „Pokarinė lenkų poezija“ (1965 m.), taip pat „Lenkų literatūros istorija“ (1969 m.).

Rašytojo indėlis į lenkų literatūrą dažnai gretinamas su Adomo Mickevičiaus kūrybos nuopelnais. Pasak lietuvių poeto, literatūros tyrinėtojo Tomo Venclovos, „juos abu suformavo daugiasluoksnė Vilniaus ir Vilnijos kultūra“ [17].
Č. Milošo kūriniai išversti į daugelį kalbų. Gana didelė dalis kūrybos išversta į lietuvių kalbą.

Č. Milošas yra daugelio literatūros premijų laureatas [1, 21]. Iki šiol jis yra vienintelis, iš Lietuvos kilęs rašytojas,  apdovanotas Nobelio premija (1980 m.). Šis apdovanojimas buvo skirtas Č. Milošui  „už bekompromisinį įžvalgumą, atskleidžiant žmogui gresiančius pavojus pilname konfliktų pasaulyje“ [1].

Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas: pokalbiai su Aleksandru Fiutu. – Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas: pokalbiai su Aleksandru Fiutu. – Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Išleisti Č. Milošo biografiniai leidiniai lenkų kalba: Andrzej Zawada „Miłosz“ (Wrocław, 1996, 1998, 2004), Jan Błoński „Miłosz jak świat“ (Kraków, 1998), Aleksander Fiut „W stronę Miłosza“ (Kraków, 2003) ir „Z Miłoszem“ (Sejny, 2011), Andrzej Franaszek „Miłosz. Biografia“ (Kraków, 2011). Parašyti pastarąją knygą lenkų literatūros tyrėją paskatino pats rašytojas. Kelis dešimtmečius rašytas didžiulės apimties veikalas  jau išverstas ir į lietuvių kalbą (vertė Vytas Dekšnys). Šioje knygoje ypač didelis dėmesys skiriamas ne kūrybai, o rašytojo gyvenimui. Ši Č. Milošo biografija ne tik atskleidžia spalvingą vieno ryškiausių XX kūrėjų portretą, bet ir atspindi sudėtingą ir dramatišką pasaulio istorijos tarpsnį.

Česlavo Milošo Vilnius. – Vilnius, 2011. Lankstinio viršelis

Česlavo Milošo Vilnius. – Vilnius, 2011. Lankstinio viršelis


Iš knygų lietuvių kalba minėtinos „Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas: pokalbiai su Aleksandru Fiutu“ [8], „Laiko pameistrys = Чаляднiк часу = Czeladnik czasu“ (Vilnius, 2010), Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai: monografija“ (Vilnius, 2011), straipsnių rinkinys „Czesławo Miłoszo kūryba: modernioji LDK tradicijų tąsa“ (Vilnius, 2012), Česlavo Milošo ir Tomo Venclovos „Grįžimai Lietuvon: rašytojų laiškai, poezija, esė, atsiminimai, vertimai, straipsniai“ (Vilnius, 2014).  Apie poetą rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009) ir kt. Jose rašoma ir apie poeto ryšius su jaunystės miestu – Vilniumi. Apie Č. Milošo ryšius su Vilniumi rašoma Juzefo Šostakovskio (Józef Szostakowski) knygoje „Wilno i okolice: przewodnik  literacki“ („Vilnius ir apylinkės:  lieratūrinis vadovas“) (Wilno, 2012), taip pat Jadvygos Kudirko knygoje „Wilno w ich życiu, Litwa w ich twórczości“ (Vilnius, 2003) ir kt. Vilniaus tema poeto kūryboje nagrinėjama filologės Valentinos Brio (Валентина Брио) knygoje „Поэзия и поэтика города: Wilno –  Vilnius“ (Москва, 2008). 

Nuo 1921 m. Milošų šeima apsigyveno Vilniuje. Kurį laiką nuomojo butą Pakalnės gatvėje. Poetas taip pat yra gyvenęs Liejyklos gatvėje, tuometinio Stepono Batoro universiteto bendrabutyje Tauro gatvėje  [8, 16, 17].

Bujak, Adam, Miłosz, Czesław. Serce Litwy –  Wilno. –  Kraków, 2002. Knygos viršelis

Bujak, Adam, Miłosz, Czesław. Serce Litwy – Wilno. – Kraków, 2002. Knygos viršelis


Č. Milošo kūryboje dažni gimtojo krašto – Lietuvos, motyvai. Ypatingą vietą rašytojo gyvenime ir kūryboje  užėmė poeto jaunystės miestas – Vilnius, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė − kalbų, kultūrų ir tikybų sankryža [13, 18, 24].
Vilniui skirti poeto eilėraščiai „Tostas“ (1949 m.), „Į paukščio giesmę krantuos Potomako“ (1947 m.), „Niekad tavęs, mieste…“ (1963 m.), dvylikos eilėraščių poema „Miestas be vardo“ (1965 m.). Kaip pažymi kritikai, savo eilėraščiuose apie miestą, Milošas vengia vartoti Vilniaus vardą (dažniausiai tai „mano miestas“, „mūsų miestas“, „jaunystės miestas“ [2, 11].
Apie daugiatautį tarpukario Vilnių, jo žmones, mokslo metus gimnazijoje ir studijas universitete Č. Milošas daug rašė savo eseistikoje, prozos kūriniuose [3, 7, 8, 11, 19]. 

Įdomus ir plačiai žinomas Česlavo Milošo ir lietuvių poeto Tomo Venclovos 1978 m. parašytas dialogas Vilniaus istorijos ir kultūrinio gyvenimo tema „Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma“ [13, 18, 24]. Apie Vilnių ir Vilniaus kraštą rašoma Č. Milošo sudarytoje oficialių istorinių dokumentų, liudininkų prisiminimų ir literatūros veikalų fragmentų antologijoje „Išvyka į Dvidešimtmetį“ [12]. 

Vilniui taip pat skirta dar neišversta į lietuvių kalbą knyga albumas „Serce Litwy Wilno (liet. „Vilnius – Lietuvos širdis“) (Kraków, 2002), nuotraukų autorius – garsus lenkų fotografas Adam Bujak.

Czesławo Miłoszo Vilnius. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Czesławo Miłoszo Vilnius. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis


2012 m. Vilniuje išleistas tekstų bei fotografijų rinkinys „Czesławo  Miłoszo Vilnius“ [13]. Čia pirmą kartą spausdinamas Č. Milošo „Vilniaus gatvių žodyno“ vertimas į lietuvių kalbą (vert. Almis  Grybauskas). Tai poeto atsiminimai apie tarpukario Vilnių. Autorius prisimena Antakalnį, Arsenalo (dabar T. Vrublevskio), Bokšto, Liejyklos, dabar neatpažįstamai pasikeitusią Vokiečių gatves. Knygoje taip pat pateikiamas jau anksčiau publikuotas garsusis „Dialogas apie Vilnių“ kartais dar  vadinamas „Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma“ – Č. Milošo ir Tomo Venclovos 1978 m. susirašinėjimas apie šį, sudėtingos istorijos, pasak T. Venclovos, „neišsemiamą“,  miestą. Rinkinys iliustruotas  iškilių fotomeninkų  – Ježi Hopeno (Jerzy Hoppen) (1930–1936), Jano ir Janušo Bulhakų (1944), Jano Bulhako mokinių Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių (1930–1936) bei iki šiol viešumoje nerodytomis Algimanto Kunčiaus (1963–1977) nuotraukomis. Knygą sudarė ir pratarmę parašė vilnietė, fotografijos istorikė Margarita Matulytė. Kaip rašo leidinio sudarytoja, „jau pirmuoju sakiniu įspėju tuos, kurie  tikisi, kad ši knyga jiems taps parankiniu vadovu po rašytojo miestą,  – net nebandykit ieškoti Jo pėdsakų sniege“. Tai refleksijų knyga, labai įdomus fotoeseistikos rinkinys.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turizmo skyrius išleido Vytauto Damaševičiaus parengtą lankstinį lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis „Česlavo Milošo Vilnius“ (Vilnius, 2011). Čia aptariamos visos vietos, susijusios su Č. Milošo gyvenimu Vilniuje 1920−1937 m.  Pateikiama  nuotraukų,  1937 m. Vilniaus žemėlapis.

1990–1991 m. Č. Milošas palaikė Lietuvos išsilaisvinimo kovą, gynė šios valstybės  interesus, reikalavo laisvės ir nepriklausomybės pavergtoms Baltijos šalims. Jis daug prisidėjo prie Vilniaus klausimo sprendimo, siekdamas šiuo opiu klausimu sutaikyti Lietuvą ir Lenkiją [17].  Poetas kalbėjo apie būtinybę švelninti tautų etninius konfliktus, stengtis įveikti senas nuoskaudas ir puoselėti gerus santykius su kaimynais. Savo kūryba ir gyvenimo pozicija Č. Milošas daug nuveikė kaimyniškų lietuvių ir lenkų santykių plėtotei.

1992 m. gegužę, po daugiau kaip 50 metų,  poetas pirmą kartą apsilankė Lietuvoje. Šios viešnagės metu Č. Milošas  buvo apsistojęs Vilniuje, dalyvavo susitikime, vykusiame su poeto Adomo Mickevičiaus vardu susijusioje Bazilijonų vienuolyno Konrado celėje, davė interviu [9].

Poetui buvo suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas (1991 m.). 1992 m. birželio 3 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pareiškimu Č. Milošui buvo suteiktas Lietuvos Respublikos garbės piliečio vardas. Č. Milošas buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu (1995 m.). Iš Kėdainių krašto kilusiam poetui buvo suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas [4].

2001 m. už nuopelnus Lietuvai ir Vilniaus miestui Č. Milošui buvo suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas [15].

1980 m. atsiimdamas Nobelio premiją,  poetas kalbėjo apie gimtąją Lietuvą ir savo jaunystės miestą − Vilnių: „Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur per šimtmečius gyveno įvairios kalbos ir religijos. Aš kalbu apie Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą.  […] Tikra palaima, jeigu likimas kam nors lėmė mokytis ir studijuoti tokiame mieste, koks buvo Vilnius, − keisčiausias baroko ir italų architektūros, perkeltos į šiaurės miškus miestas; istorijos, įspaustos kiekviename akmenyje, keturiasdešimt katalikiškų bažnyčių ir gausių sinagogų miestas, anais laikais vadintas Šiaurės Jeruzale“ [10, p. 27].

Knygoje „Tėvynės ieškojimas“ (1992 m.) Č. Milošas rašė: „Istorikams ir polonistams bei kiekvienam literatūros mėgėjui kelionė į Vilnių – tai žygis į legendos ištakas, o gal tiesiog į šventovę, galbūt net labiau negu į Krokuvą, kur prakilnioji praeitis yra senesnė ir ne tokia gyva. Juk romantizmas prasidėjo Vilniuje. Jo gatvėmis gali klajoti vietoje kelionių vadovo laikydamas rankoje poezijos tekstus: šiame name Mickevičius rašė „Gražiną“, o aname − su šeima gyveno daktaras Bécu, Słowackio patėvis, šičia vėl – profesorius Sniadeckis ir taip toliau. O vis dėlto atrodo, jog Vilniuje patirtų išgyvenimų neįmanoma visiškai išaiškinti“ [11, p. 263-264].

Č. Milošo 100-ojo jubiliejaus metai buvo UNESCO įtraukti į minėtinų datų sąrašą. Lietuvoje ir Lenkijoje 2011-ieji buvo paskelbti Česlavo Milošo  metais. 

2011 m. birželio  8 dieną Vilniuje (K. Kalinausko 7/Tauro g. 20, Naujamiesčio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta iš granito su poeto bareljefu. Užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis skelbia, kad šiuose namuose buvusioje Žygimanto Augusto gimnazijoje  1921 1929 m. mokėsi Vilniaus garbės pilietis, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas. Paminklinė lenta atidengta Vilniaus savivaldybės ir Lenkų instituto Vilniuje iniciatyva [22]. (Apie paminklinės lentos atidengimo iškilmes žr. adresu).

2011 m. birželio 26 d. Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme (Universiteto g. 3, Senamiesčio seniūnija) buvo atidengta rausvo granito memorialinė lenta Česlavui Milošui su poeto bareljefu (skulpt. Arvydas Ališanka). 

Czesław Miłosz : bibliografia druków zwartych / opracowała Agnieszka Kosińska. - Kraków ; Warszawa , 2009. Knygos viršelis

Czesław Miłosz : bibliografia druków zwartych / opracowała Agnieszka Kosińska. – Kraków ; Warszawa , 2009. Knygos viršelis


Šiame universitete poetas studijavo 1929–1934 m. Paminklinėje lentoje pateikiamas toks įrašas  lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis: „Czesław Miłosz 1911-2004 / Česlavas Milošas / Poetas, Nobelio premijos laureatas, Vilniaus universiteto auklėtinis / Poeta, laureat Nagrody Nobla, absolwent Uniwersytetu Wileńskiego / Poeta, Nobeliano praemio ornatus, alumnus  Universitatis Vilnensis / Nigdy od ciebie, miasto, nie mogłem odjechać  / Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti  / Nunquam te, mea urbi, dilecta relinquere quivi“. Išklimėse dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius, akademikas Benediktas Juodka, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. Januš Skolimovski (Janusz Skolimowski) ir kt. (Apie paminklinės lentos atidengimo iškilmes žr. adresu).

2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankritoje, buvo iškilmingai atidengtos informacinės lentos apie rašytoją, Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą (Czesław Miłosz) lenkų, lietuvių, anglų kalbomis ir laiptai su poeto eilių fragmentais lietuvių ir lenkų kalbomis(žr. adresu). 

Č. Milošo pavardė iškalta skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minima 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m. Vilniaus Vingio parke

Kėdainių bibliotekos parengtame Č. Milošui skirtame leidinyje pateikiama ir poeto bibliografija [4].

2009 m. Lenkijoje išleista didelės apimties Č. Milošo bibliografija, parengta buvusios rašytojo sekretorės, literatūrologės Agnieškos Kosinskos (Agnieszka Kosińska) kartu su kitais autoriais „Czesław Miłosz: bibliografia druków zwartych“ [20]. Tai pirmasis numatomos dviejų tomų bibliografijos tomas. Šį tomą sudaro savarankiškų, knygų pavidalu išleistų, spaudinių bibliografija. Kūriniai dedami chronologiškai ne pagal jų išleidimo, o pagal sukūrimo datas. Kiekvieno kūrinio atsiradimo laikas nurodomas pirmo leidimo aprašo anotacijoje. Antrasis tomas turėtų apimti nesavarankiškas poeto publikacijas (atskirus  eilėraščius ir kt.) [20].

Literatūra ir šaltiniai

1. Baliutavičiūtė, Elena. Czesław Miłosz. – Portr. // Baliutavičiūtė, Elena. Rašytojai − Nobelio premijos laureatai. − Vilnius 1994. − Bibliogr.: 43 pavad. – P. 396-401, 468.                
2. Brio, Valentina. Filomatiškasis Vilniaus kodas Czesławo Miłoszo kūryboje: [apie Vilniaus temą Č. Milošo poezijoje]. – Santr. angl. − Bibliogr. išnašose. // Czesławas Miłoszas iš XXI amžiaus perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 95-čio jubiliejui. − Kaunas, 2007. – P. 136-158.
3. Janauskas, Pranas. Ištikimybė gimtinei: [taip pat apie Č. Milošo ryšius su Vilniumi]. − Santr. angl. − Bibliogr. išnašose // Darbai ir dienos. − T. 7 (1998), p. 9-16.  
4. Kėdainių krašto Garbės pilietis − rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas. − Kėdainiai, 1996. − 28, [2] p.: iliustr. − Bibliogr.: p. 23- [30].
5. Kubilius, Vytautas. Miłosz, Czesław: [biografija]. – Bibliogr.: 2 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. − Vilnius, 2001. – P. 335.
6. Miłosz, Czesław. Į paukščio giesmę krantuos Potomako; Niekad tavęs, mieste; Miestas be vardo: [eilėraščiai apie Vilnių]. − Gretut. tekstas liet., lenk. // Miłosz, Czesław. Rinktiniai eilėraščiai = Poezje

wybrane. − Vilnius, 1997. – P. 88-89, 144-145, 162-179.  
7. Miłosz, Czesław. Jaunystės miestas: [esė apie Vilnių] // Miłosz, Czesław. Gimtoji Europa: [esė]. − Vilnius, 2003. – P. 53-66.
8. Miłosz, Czesław. Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas: pokalbiai su Aleksandru Fiutu. − Vilnius, 1997. − 380, [3] p., [8] iliustr. lap.: žml., portr., iliustr. − Versta iš: Czesława Miłosza Autoportret przekorny. 1994. − Pavardžių r-klė: p. 371-380.
9. Miłosz, Czesław. Namų erdvėje. Czesławas Miłoszas: [pokalbis su poetu Č. Milošu Vilniuje 1992 m.] / kalbėjosi Arvydas Juozaitis // Juozaitis, Arvydas.Tarp žmonių. – Vilnius, 1993. – P. 159-170.
10. Miłosz, Czesław. Nobelio paskaita Švedijos mokslų akademijoje = Nobel lecture at the Swedish Academy = Odczyt w Akademii Szwedzkiej: Stokholmas, 1980 m. gruodžio 10 d. − Kaunas, 2001. − 55, [1] p.: portr. − Gretut. tekstas liet., angl., lenk.
11. Miłosz, Czesław. Prarastosios vietos: [ir apie tarpukario Vilnių] // Miłosz, Czesław. Tėvynės ieškojimas. – Vilnius, 1995. – P. 252-287.
12. Miłosz, Czesław. Vilnius; Vilniaus krašte // Miłosz, Czesław. Išvyka į Dvidešimtmetį. – Vilnius, 2003. – P. 9-21, 164-183.
13. Czesławo Miłoszo Vilnius: tekstai ir fotografijos.. – Vilnius,  2012. – 194, [2] p.: iliustr.
14. Česlovo Milošo žemė: monografija. − Kaunas, 2007. − 230, [1] p.: iliustr.
15. Cz. Milošui − pagarbos ženklas: [apie Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimą] // Lietuvos rytas. − 2001, liep. 26, p. 13.
16. Oginskaitė, Rūta. Tautų sklidinas Miłoszo laikų Vilnius: [apie dokumentinį filmą „Czesławo Miłoszo Vilnius“ (2007 m.) (aut. Vytautas Damaševičius ir Juozas Matonis)] . − Portr. // Kinas. − 2007, Nr. 1, p. 62.
17. Venclova, Tomas. Miłosz Czesław: [biografija]. – Portr . // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 298-299.
18. Miłosz, Czesław. Do Tomasa Venclovy: [laiškas poetui T. Venclovai, kuriame rašoma apie Vilnių] // Miłosz, Czesław. Zaczynając od moich ulic. – Wrocław, 1990. – P. 31-45.
19. Milosz, Czesław. Dykcyonarz wileńskich ulic: [apie Vilniaus gatves tarpukario metais. Iš Č. Milošo kn. „Pamiętnik Wileński“, Londonas, 1972] // Milosz, Czesław. Zaczynając od moich ulic. − Wrocław, 1990. – P. 9-30.
20. Czesław Miłosz : bibliografia druków zwartych / opracowała Agnieszka Kosińska ; przy współpracy Jacka Błacha i Kamila Kasperka. – Kraków ; Warszawa , 2009. – LXX, 815, [1] p. : faks. – Įžanga angl., lenk. – Kn. taip pat: Wstęp = Introduction / Agnieszka Kosińska, p. XI-XXXI. – R-klės: p. 509-816.
     Czeslawo Miloszo bibliografiją beskaitant: [recenzija] / Jerzy Kandziora; vertė Kazys Uscila. Rec. kn.: Czesław Miłosz : bibliografia druków zwartych. Kraków ; Warszawa, 2009  // Šiaurės Atėnai. – 2011, liep. 15, p. 10-11. 
21. Oficialna strona internetowa Czesłowa Miłosza 30 06 1911-14 08 2004. Społeczny instytut Wydawniczy Znak [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2001-06-14]. Prieiga per internetą: <http://www.milosz.pl/>.
22. Tarasiewicz, Stanisław. Wilno upamiętniło swego wybitnego obywatela Czesława Miłosza.  Iliustr. // Kurier Wileński.  2011, 9 czerwca, p. 1, 5.
23. Zawada, Andrzej. Miłosz. − Wyd. 2-ie. − Wrocław, 1998. − 273, [2] p.: iliustr., portr., faks. − Bibliogr.: p. 258-259. − R-klė: p. 269-273.                                                                        
24. Милош, Чеслав. Вильнюс как форма духовной жизни диалог с Т. Венцловой; Город юности: [эссе] // Miłosz, Czesław. Личные обязательства: избранные эссе о литературе, религии и морали. − Москва, 1999. – P. 19-31, 35-46.

Parengė: Nijolė Sisaitė (VAVB), 2009; 2011

 

Susijusi informacija