Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 561

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Gražutė Marija Šlapelytė-Sirutienė

Gyvenimo datos:1909 11 29 - 2009 01 05
Gimimo vieta:Vilnius
Veikla:kalbininkė, išeivijos visuomenės veikėja
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Nominacijos: „Vilniaus garso“ premija (2000)
Gražutė Marija Šlapelytė-Sirutienė. Nuotr. iš kn.: Šlapelytė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004.

Gražutė Marija Šlapelytė-Sirutienė. Nuotr. iš kn.: Šlapelytė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004.

1927 m. baigusi Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, studijavo Stepono Batoro universitete filosofiją, polonistiką ir lituanistiką. Baigusi universitetą, dirbo Švenčionių lietuvių gimnazijoje, vėliau Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, dėstė lenkų ir lietuvių kalbas, Lietuvos ir Lenkijos istoriją, Lietuvos geografiją. Nuo 1939 m. dirbo Kauno Lituanistikos instituto Terminologijos komisijos sekretore, o įjungus Lituanistikos institutą į Lietuvos mokslų akademiją, iki 1944 m. dirbo Lietuvos Žemės vardyno redakcijoje [3, 5].
1944–1949 m. G. Šlapelytė-Sirutienė gyveno Vokietijoje, o nuo 1949 m. – Čikagoje. Ji viena iš JAV Vilniaus krašto lietuvių sąjungos Čikagoje steigėjų, nuo 1951 – Čikagos lietuvių kalbos draugijos valdybos iždininkė, o 1952–1955 m. šios draugijos organizuojamų lietuvių kalbos radijo valandėlių tvarkytoja [5]. G. Šlapelytė-Sirutienė rašė Amerikos lietuvių spaudai. Jos straipsniai, ypač apie Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, buvo spausdinami leidiniuose „Draugas“, „Aidai“, „Akiračiai“, „Voruta“ ir kt. 9-ojo dešimtmečio pr. talkino Broniui Kvikliui, rengiančiam veikalą „Lietuvos bažnyčios“ apie Vilniaus arkivyskupijos bažnyčias.

Šlapelytė-Sirutienė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Šlapelytė-Sirutienė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Vilniuje 2004 m. išleistas G. Šlapelytės-Sirutienės išeivijos spaudoje skelbtų straipsnių rinkinys „Vilnijos atgarsiai“ [6]. Knygos autorė dalijasi prisiminimais iš savo jaunystės Lenkijos okupuotame Vilniuje, pasakoja apie lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją, studijas Vilniaus Stepono Batoro universitete, žymiuosius žmones  –  Joną Basanavičių, savo tėvą, lituanistą Jurgį  Šlapelį, Marceliną Šikšnį ir kt., rašo apie lietuvių išeivių kultūrinę veiklą.

G. Šlapelytės-Sirutienės dėka Vilniaus universiteto mokslinei bibliotekai atiteko jos motinos, Vilnijos krašto veikėjos Marijos Šlapelienės reti rankraščiai, korespondencija, senos vertingos nuotraukos [2].

1996 m. ji susigrąžino teisėtai jai priklausiusį tėvų Marijos ir Jurgio Šlapelių namą Pilies gatvėje, kuriame veikė jų knygynas, ir padovanojo jį Vilniaus miestui. Dabar čia įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių memorialinis muziejus, kuriame saugomos perduotos šeimos vertybės, dokumentai, knygos [2]. G. Šlapelytė-Sirutienė buvo įkūrusi fondą, iš kurio sukauptų lėšų teikiama parama muziejui, padedama Vilniaus krašto gyventojams.

Kaip Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus steigėja ir rėmėja, G. Šlapelytė-Sirutienė buvo apdovanota LDK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu [1].

2000 m. už nuopelnus Vilniaus miestui G. Šlapelytė-Sirutienė buvo apdovanota „Vilniaus garso“ premija [8].  

2001 m. gruodžio 1 d. G. Šlapelytei jos tėvų namo-muziejaus kiemelyje atidengta atminimo garbės lenta. Ta proga iš Santa Monikos atsiųstoje padėkoje ji rašė: „Kaip gaila, kad šia proga negaliu būti kartu su jumis. Tik mintyse skrendu į savo gimtąjį miestą, klajoju jo jaukiose gatvelėse ir džiaugiuosi radusi Jus, mielieji, savo jaunystės buveinėje“  [4].

G. Šlapelytė-Sirutienė mirė 2009 m. Santa Monikoje. Yra palaidota Vilniaus Rasose šalia savo tėvų ir vyro [7, 9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Dėl Lietuvos Respublikos piliečių apdovanojimo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu ir Gedimino ordino medaliu: Lietuvos Respublikos prezidento dekretas, 2000 m. vasario 11 d. Nr. 768, Vilnius // Valstybės žinios. – 2000, vasario 18 d. Nr. 14, p. 10-11.
2. Gargasaitė, Dalia. Išsaugoti namai ir atmintis. – Portr. // Švyturys. – 1994, Nr. 7, p. 26.
3. Gudonytė, Alma. Gražutė Šlapelytė-Sirutienė – vyresniosios kartos vilnietė. – Portr. // Voruta. – 1999, lapkr. 20, p. 2.
4. Jonaitienė, Julija. Muziejaus fundatorės atminimo lenta // Voruta. – 2001, gruod. 22, p. 2
5. Šlapelytė-Sirutienė, Gražutė Marija. – Portr. // Lietuvių enciklopedija. –Boston (Mass.), 1964. – T. 30, p. 42.
6. Šlapelytė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004. – 230 p.: iliustr., faks.
7. Veličkaitė, Lidija. Gražutė Šlapelytė-Sirutienė – išeinat į Amžinybę: [apie filologės, visuomenės veikėjos, spaudos bendradarbės, gyvenusios JAV, laidotuves Vilniuje]
. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2009, liep. 25, p. 6.
8. „Vilniaus garso“ premija – [išeivijos visuomenės veikėjai] G. Šlapelytei-Sirutienei // Lietuvos aidas. – 2000, kovo 11, p. 3.
9. Marija and Jurgis Šlapelis House-museum: texts by Vida Girininkienė, Jolanta Paškevičienė and Danguolė Žemaitytė, [Vilnius, 2012], p. 17-18.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2017

Susijusi informacija