Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Janas Bulhakas (Jan Bułhak)

Gyvenimo datos:1876 10 06 - 1950 02 04
Gimimo vieta:Astašyn (prie Naugarduko, Baltarusija)
Veikla:fotografas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Janas Bulhakas. Nuotr. iš kn.: Bułhak, Jan. Vilnius. – Kn. 3: Įvykiai ir žmonės. Apylinkės. – Vilnius, 2011

Janas Bulhakas. Nuotr. iš kn.: Bułhak, Jan. Vilnius. – Kn. 3: Įvykiai ir žmonės. Apylinkės. – Vilnius, 2011

1897 m. baigė berniukų gimnaziją Vilniuje. 1897−1899 m. Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakultete studijavo lenkų istoriją ir literatūrą, bet studijų nebaigė. 1905–1912 m. gyveno Peresekoje (Baltarusija), kur užsiėmė žemės ūkiu, rašė į Vilniaus laikraščius ir mokėsi fotografijos. Fotografuoti pradėjo nuo 1905 m., įamžindamas gimtojo krašto vietoves ir dvarų vaizdus. 1912 m. gilino fotografijos žinias specialiuose kursuose Drezdene ir Miunchene [8, 11, 12]. 1912–1944 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1945 m. persikėlė į Varšuvą. Čia įkūrė Lenkijos fotomenininkų sąjungą, kuriai vadovavo iki mirties. Mirė Gižycke (Mozūrų vaivadija), palaidotas Varšuvoje, garsiose Povonzkų (Powązki) kapinėse, tarp garbių piliečių vienintelis fotografas [8, 12].

J. Bulhakas yra ne tik žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotomenininkas, turėjęs literatūrinių gabumų, bet ir fotografijos teoretikas. Jis rašė straipsnius, išleido kelias fotografijos teorijos knygas. Viena jų „Šviesos estetika: fotografikos pagrindai“ (Vilnius, 2008) išversta į lietuvių kalbą. J. Bulhakas siekė, kad fotografija būtų pripažinta kaip meno sritis. 1931–1936 m. parengė ir išleido Vilniuje 9 sąsiuvinių fotografijos albumų seriją „Wędrówki fotografa w słowie i w obrazie = Excursions d’un photographe en parole et en image“ („Fotografo kelionės 1931–1936“). Yra parašęs atsiminimų apie dailininką Ferdinandą Ruščicą „Dwadzieścia sześć lat z Ruszczycem“ ( Wilno, 1939). 2014 m.  atsiminimai išleisti lietuvių kalba „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“. Knygoje publikuojami du literatūriniai kūriniai: atsiminimai „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“ ir klajonių po Vilnių ir jo apylinkes aprašymai „Fotografo kelionės žodžiu ir vaizdu“. 

Bułhak, Jan. Vilnius. – Kn. 3:  Įvykiai ir žmonės. Apylinkės. –  Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Bułhak, Jan. Vilnius. – Kn. 3:
Įvykiai ir žmonės. Apylinkės. –
Vilnius, 2011. Knygos viršelis

2006 m. lietuvių kalba buvo išleistas pirmasis „Fotografo kelionių“ albumo sąsiuvinis „Vilniaus peizažas“ su fotografo rašytais tekstais apie jo fotografuotą Vilnių, bei jo apylinkes [1]. Čia fotografas nusako tuometinio Vilniaus išskirtinumo esmę, žvelgia į Vilnių „peizažisto ir valstiečio akimis“ [7]. 1912−1916 m. J. Bulhako sukurtos architektūros fotografijos sudėtos į leidinį „Vilniaus barokas“ (Vilnius, 2003). Lietuvos dailės muziejus išleido leidinį „Vilnius, 1944: Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas“ [2]. Tai Vilniaus istorinio paveldo knyga, kurią sudaro Jano Bulhako ir jo sūnaus Janušo Bulhako fotodokumentavimo albumai, parengti pagal 1944 m. liepos mėnesį LSSR Komunalinio ūkio liaudies komisariato užsakymą užfiksuoti sugriautą ir sudegintą miestą [4, 10].
2011 m. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido J. Bulhako kūrybos palikimo trečiąją knygą, fotoalbumą „Vilnius. Įvykiai ir žmonės. Apylinkės“. Knygoje sudėtos 430 nuotraukos, atspindinčios XX a. pirmosios pusės miesto gyvenimą, papildytos amžininkų portretais, Vilniaus apylinkių kraštovaizdžiais. 2012 ir 2013 m. išleistos pirma ir antra knygos, J. Bulhako fotoalbumai „Vilnius“.
Į lietuvių kalba išversta fotografo knyga „Vaikystės metų kraštas: [atsiminimai, novelės] (Vilnius, 2008).

Plater-Zyberk, Małgorzata.Jan Bułhak (1876-1950) – fotografik. –  Warszawa, 2006. Knygos viršelis

Plater-Zyberk, Małgorzata.Jan Bułhak (1876-1950) – fotografik. – Warszawa, 2006. Knygos viršelis

Apie J. Bulhaką išleisti keli leidiniai lenkų kalba: Piotr Śledziewski, Stanisław Turski „Jan Bułhak: trzydziestolecie pracy artystycznej“ (Wilno, 1936), Lech Grabowski „Jan Bułhak“ (Warszawa, 1961). Ypač vertinga lenkų meno istorikės Malgožatos Plater-Zyberk (Małgorzata Plater-Zyberk) sudaryta monografija „Jan Bułhak (1876–1950) – fotografik“ [10]. Čia pateikiama J. Bulhako kūrybos apžvalga, išsami fotografo biografija, fotografijų ir dokumentų katalogas. Leidinyje beveik 500 J. Bulhako nuotraukų reprodukcijų.
Lietuvių kalba apie žymųjį fotografą galima paskaityti jo išleistų fotografijų albumų ir knygų pratarmėse, kituose leidiniuose, periodikoje.

Vilniuje žymusis fotografas gyveno 1912–1944 m. Artimesnė J. Bulhako pažintis su Vilniumi, jo istorija prasidėjo nuo susitikimų su Vilniuje, Užupyje, gyvenusiu dailininku F. Ruščicu, kuris įžvelgė fotografo meninius sugebėjimus ir pasiūlė jam persikelti į Vilnių. 1912 m. J. Bulhakas apsigyveno Uosto g. 4 (dabar – Pamėnkalnio g.), kur įsirengė fotostudiją. J. Bulhakas buvo paskirtas Vilniaus fotografijos archyvo vadovu ir magistrato užsakymu dokumentavo miesto architektūros bei istorijos paminklus [7]. 1914 m. sukūrė keturis fotografijų albumus, skirtus miesto fotografijos archyvui, kurie saugomi Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje. 1913–1919 m. J. Bulhakas beveik visą laiką gyveno Vilniuje, kartais išvažiuodamas į užsienį arba aplankyti šeimos Peresekoje. Jo fotostudija buvo Uosto g. 6, metus laiko Jogailos g. 8, o iki 1944 m. – Ožeškienės g. 3 (dabar Gedimino pr. 9) [3, 8]. 
1919 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete įsteigtame Menų fakultete J. Bulhakas dėstė fotografijos meno ir technikos pagrindų kursą, dirbo universiteto fotografu, vadovavo fotografijos studijai. Jis fiksavo svarbiausius atkurtojo universiteto įvykius, fotografavo krašto kultūros paminklus mokslo bei mokymo tikslams [7]. J. Bulhako iniciatyva Vilniuje susikūrė pirmosios fotografų organizacijos, turėjusios tarptautinę reikšmę. 1927 m. įkurta Vilniaus fotografijos mėgėjų draugija bei Vilniaus fotografijos klubas, kurio prezidentu ilgus metus buvo J. Bulhakas. 1921–1936 m. dalyvavo tarptautinėse parodose, 1935–1939 m. kartu su kitais leido fotografijos žurnalus [8, 9]. Antrojo pasaulinio karo metais J. Bulhakas gyveno Vilniuje. Jo studija spausdino prieškarines fotografijas bei darė nuotraukas dokumentams. 1944 m. liepos 10 d. Vilniaus šturmo metu buvo susprogdintas ir sudegė namas Ožeškienės g. 3, kuriame gyveno Bulhakų šeima, kur buvo įrengta fotostudija, biblioteka, saugomas archyvas. Sovietų armijai užėmus Vilnių, J. Bulhakas su sūnumi Janušu karo komisaro užsakymu fotografavo sugriautą miestą [6, 8]. „Bulhakas fotografuoja tas pačias gatveles, pastatus, skersgatvius ir bažnyčias. Fotografijose matome žydų geto griuvėsius, išdegusius namus…bei sudegusią menininko studiją […] lyg bijodamas prarasti buvusį prieškarinį įspūdį, fiksuoja „mirusį“ miestą, kad, pabaigus šį darbą, jau visiems laikams paliktų numylėtą Vilnių“, – rašė fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis [8].
J. Bulhakas savo nuotraukomis įamžino ne tik Vilniaus miestą, jo apylinkes (Gariūnus, Karoliniškes, Šeškinę, Verkius), bet ir tolimesnes Vilniaus krašto vietoves – Medininkus, Nemėžį, Trakus. Jis ne tik fotografavo, bet ir rašė savo kelionių užrašus. Juose randame originalių minčių apie Vilnijos kraštovaizdį.
Apie tarpukario Vilnių žymusis fotografas rašė: „Vilnius, laimė, nėra miestas, nes turi visus dvaro požymius – didelio poniško dvaro su prabangia architektūra ir natūraliu gamtos grožiu. Jis išsidriekęs kalvotame, vandeningame slėnyje ir pasipuošęs natūraliu gamtovaizdžiu, susilieja su tauriais žmogaus intelekto kūriniais. Tai šventovės, vienuolynai, rūmai su erdviais parkais, dvarai ir dvareliai su ūksmingais sodais ir kiemais… Miesto sampratai nuolat priešinasi kokia nors žalia gatvelė, vingiuotas skersgatvis, žydintis kiemas ar darželis, vaismedžių sodas…, net niekur neskubantys praeiviai…“ [1, p. 13].
Ypač didelis autoritetas, turėjęs įtakos J. Bulhako kūrybai, buvo Vilniuje gyvenęs dailininkas Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc) [10]. Pasak fotografo, „tik jo [Ruščico] dėka atsivėrė akys ir išsilaisvino manyje iki tol snaudusios jėgos, leidusios architektūrą pamilti taip karštai, kaip peizažą, o Vilniuje palikti širdį visiems laikams“ [1, 6].

1997 m. vasario 3 d. Vilniuje, ant namo Gedimino pr. 9 (Senamiesčio seniūnija), kur gyveno ir kūrė J. Bulhakas, buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Petras Mazūras) [5, 11].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bułhak, Jan. Vilniaus peizažas : fotografo kelionės. – Vilnius, [2006]. – 103, [1] p.
2. Bułhak, Jan. Vilnius, 1944: Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas. – Vilnius, 2009. – 347, [3] p. : iliustr., faks.
3. Juodakis, Virgilijus. Bulhako veikla Vilniuje. – Iliustr.// Juodakis, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija, 1854-1940. – Vilnius, 1995 . – P. 54-65.
4. Krupickaitė, Živilė. Prarasto miesto liudijimas. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2010, saus. 29, p. 9.
5. Peršonytė, Rūta. Atidengta memorialinė lenta Janui Bulhakui. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1997, vas. 4, p. 3.
6. Sakalauskas, Tomas. „Atsigręžiu į du XX a. pirmosios pusės didžiuosius Vilniaus kūrėjus…“. – Iliustr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Sakalauskas, Tomas. Missa Vilnensis. – Vilnius, 2006. – P. 174-189.
7. „Trečiojo Vilniaus“ vizija Jano Bulhako fotografijose. – Iliustr. // Bulhak, Jan. Vilnius. – Vilnius, 2011. – Kn. 3: Įvykiai ir žmonės. Apylinkės, p. 7-33.
8. Valiulis,  Skirmantas. Janas Bulhakas – žymiausias XX a. Vilniaus fotografas // Valiulis, Skirmantas, Žvirgždas, Stanislovas. Fotografijos slėpiniai. – Vilnius, 2002. – T. 1, p. 121-152.
9. Žvirgždas, Stanislovas. Janas Bulhakas ir jo giesmių giesmė Vilniaus miestui; Jano Bulhako Vilnius // Žvirgždas, Stanislovas. Susipynusios vieno medžio šakos. – Vilnius, 1999. – P. 25-27, 37-39.
10. Kucharska, Jolanta B. Dokumentacja fotograficzna zniszczeń wojennych Wilna wykonana na zamówienie Komisariatu Wojennego Miasta przez Jana i Janusza Bułhaków w 1944 roku. – Iliustr. – Santr. liet., angl. – Bibliogr. išnašose // Vilniaus fotografai. – Vilnius, [2005]. – P. 82-89.
11. Kudirko, Jadwiga. Jan Bułhak czarodziej obiektywu. – Iliustr. // Kudirko, Jadwiga. Wilno w ich życiu, Litwa w ich twórczości. – Wilno, 2003. – P. 125-136.
12. Plater-Zyberk, Małgorzata. Jan Bułhak (1876-1950) – fotografik. –  Warszawa, 2006. – 223, [1] p. : faks., iliustr.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2012; 2016

 

Susijusi informacija