Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 565

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Juozas Kruminas (Juozas Palionis)

Gyvenimo datos:1914 02 08 - 1951 06 01
Gimimo vieta:Palionė (Širvintų r.)
Veikla:poetas, prozininkas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Širvintų rajonas, Gelvonų seniūnija)
Juozas Kruminas. Nuotr. iš kn.: Kruminas Juozas. Sugrįžimo laivas: rinktinė. - Kaunas, 2007.

Juozas Kruminas. Nuotr. iš kn.: Kruminas Juozas. Sugrįžimo laivas: rinktinė. – Kaunas, 2007.

J. Kruminas pasirašydavo įvairiais slapyvardžiais: Juozas Palionis, A. Gedainis, V. Gervydas, Andrius Gobuva ir kt. [7].

Mokėsi Gelvonų progimnazijoje, Ukmergės ir Kauno gimnazijose. Studijavo Kauno universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 1937 m. bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos žinios“, „Naujoji Romuva“, „Dienovidis“, „Prošvaistė“, „Savaitė“. 1940 m. vadovavo dienraščio „Tarybų Lietuva“ literatūros skyriui. 1941 m. redagavo žurnalą „Pionierius“. 1941−1944 m. dirbo Kauno radiofone, leido šapirografuotą pogrindžio laikraštį „Tautos žodis“. 1944 m. su žmona prozininke Nele Mazalaite pasitraukė į Vokietiją. 1945−1948 m. gyveno Haffkrugo, Neustadto ir Geestachto (Šlėzvigo-Holšteino žemė) karo pabėgėlių stovyklose. Redagavo ir leido literatūrinį žurnalą „Gintaras“ (pirmasis numeris išėjo pavadinimu „Baltija“). 1948 m. dirbo gimnazijoje Spakenberge. Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo laikraščiuose „Į laisvę“, „Ateitis“, po karo – Vokietijos laikraštyje „Tremties metų almanachas“, JAV lietuvių periodiniuose leidiniuose „Aidai“, „Draugas“, „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Žvaigždė“ [2, 5].
J. Kruminas mirė nuo džiovos 1951 m. birželio 1 d. Edmundštalyje (Šiaurės Vokietija). Palaidotas Spakenbergo pabaltijiečių kapinėse, lietuvių skyriuje. Ant poeto kapo pastatytas kuklus paminklas, jame iškaltos dvi eilutės iš jo paties 1945 m. parašyto eilėraščio Eduardui Narbutui atminti: „Skrenda paukščiai, ir debesys eina. Tiktai tu nepareisi namo“ [6, p. 237].

J. Krumino gyvenimas, o ypač kūryba mažai tyrinėta, dar nedaug pažįstama. Prieš karą Lietuvoje išleido eilėraščių rinkinius „Eksperimentai“ (1939, drauge su Danu Pumpučiu) ir „Kibirkštys naktį“ (1940) [5, 10]. Emigracijoje išleido baladžių knygą „Sugrįžimo laivas“ (1946), apysaką „Tolimas draugas“ (1947), romaną „Naktis viršum širdies“ (1950). Po mirties išėjo romanas „Šeštasis medis“ (1963 m.) [3, 7].
2007 m. išleistoje rinktinėje „Sugrįžimo laivas“ spausdinami visi trys J. Krumino eilėraščių ir baladžių rinkiniai bei eilėraščiai, parinkti iš įvairiausių emigracinių leidinių ir rankraščių, saugomų Maironio lietuvių literatūros muziejuje. „Sugrįžimo laivas“ – pirmas atidesnis, platesnis žvilgsnis į nepelnytai užmiršto poeto kūrybą, jo skaudų ir prieštaringą gyvenimo kelią [4, 6].
J. Kruminas yra žinomas ir kaip vertėjas. Išversti kūriniai: V. Korolenkos „Giria gaudžia“ (1937) (vertė drauge su K. Boruta), V. Korolenkos „Debesuota diena“ (1939) (vertė drauge su H. Lukauskaite), A. Tolstojaus „Auksinis raktelis“ (1937) (su K. Jakubėnu), A. Makarenkos „Pedagoginė poema“ (su N. Mazalaite), K. Čukovskio „Kapitonas Kukas“ (1941) [ 3, 5].
Daug J. Krumino kūrinių publikuota Lietuvos ir užsienio šalių lietuviškuose periodiniuose leidiniuose, kurie jau yra tapę bibliografinėmis retenybėmis. Dalis neskelbtų rankraščių likę archyvuose.
Už poeziją 1941−1944 m. J. Kruminas yra laimėjęs „Naujosios sodybos“, „Žiburėlio“, Dariaus ir Girėno komiteto premijas, 1950 m. – „Draugo“ poezijos premiją [2].

J. Kruminas yra rašęs apie savo gimtąsias vietas prozoje, eilėraščiuose. Romano „Šeštasis medis“ veiksmas vyksta lemtingais Lietuvai 1939–1941 m. Kaune ir, spėjama, Ukmergėje. Tikriausiai ir pagrindiniam veikėjui Jonui Vindeikiui pavardė parinkta neatsitiktinai – iš netolimo nuo rašytojo gimtinės kaimo pavadinimo Vindeikiai [4, 7]. Apie savo kraštą, tėviškės laukus rašo eilėraščiuose „Kaimiškas eilėraštis ant kaimiško popierio“ [6, p. 159-161], „Vakaras kaime“ [6, p. 17], „Išvažiuojant“ [6, p. 27].

1939 m. „Karyje“ išspausdinta J. Krumino poema „Vilnius“, pasirašyta Juozo Palionio slapyvardžiu [8].

J. Kruminas rašė autobiografinę apysaką „Dideli vandenys“, tačiau jos nebaigė [8]. Eilėraščių rinktinėje „Sugrįžimo laivas“ paskelbti poeto „Autobiografijos fragmentai“ [6, 8]. Apie J. Kruminą rašoma leidiniuose „Lietuva“ (Vilnius, 2012), „Gelvonai“ [7], „Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990“ (Vilnius, 1997), „Lietuvių rašytojai“ (Vilnius, 1993), „Lietuvių literatūros istorija“ (Čikaga, 1976), enciklopedijose, periodikoje. Yra informacijos internete.

Nuo 2011 m. iki 2013 m. Širvintų viešoji biblioteka vykdė projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“. Projekto metu atidengtos paminklinės lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms.

2012 m. vasario 14 d. Gelvonuose, Mikalajūnų g. 2, ant Gelvonų seniūnijos pastato sienos, buvo atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Rašytojui Ignui Šeiniui / Prozininkui, poetui Juozui Kruminui / Memuaristui Kazimierui Skebėrai / gyvenusiems Gelvonų seniūnijoje, atminti / (Augenijaus Baravyko PĮ „Baltoji savingė)“. [1].

1993 m., artėjant rašytojo 80-osioms gimimo metinėms, žurnale „Tarp knygų“ paskelbta J. Krumino bibliografija [9].
2014 m., minint rašytojo 100-ąsias gimimo metines, žurnale „Tarp knygų“ išspausdinta J. Krumino biobibliografija, parengta Aurelijos Pociutės [8].
J. Krumino kūriniai ir literatūra apie jį nurodoma „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijoje, 1945-2000“ (Vilnius, 2002).

Literatūra ir šaltiniai

1. Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį: [apie Širvintų VB projektą, kurio vykdymo metu atidengtos atminimo lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms, tarp jų ir J. Kruminui]. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2012, vas. 10, p. 2.
2. Babrauskas B. Kruminas Juozas. – Portr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 231-232. – Parašas: B. Bbr.
3. Budriūnienė, Jolanta. Juozas Kruminas – dar neatrastas kūrėjas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 21 pavad. // Tarp knygų. – 2004, Nr. 2, p. 25-28.
4. Budriūnienė, Jolanta. Primiršti vardai sugrįžta. – Iliustr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Tarp knygų. – 2008, Nr. 3, p. 14-16.
5. Kruminas, Juozas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 140.
6. Kruminas Juozas. Sugrįžimo laivas: rinktinė. – Kaunas, 2007. – 248 p.: iliustr.
7. Morkūnas, Kazys. Poetas ir prozininkas Juozas Kruminas. – Portr., iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Gelvonai. – Vilnius, 2009. – P. 1202-1207.
8. Pociutė, Aurelija. Juozas Kruminas: [biobibliografija]. – Portr., iliustr. // Tarp knygų. – 2014, Nr. 2, p. 23-29.
9. Sukanka 80 m., kai gimė lietuvių rašytojas, vertėjas Juozas Kruminas (1914–1951): [bibliografija] // Tarp knygų. – 1993, Nr. 12, p. 41-42.
10. Šiukščius, Vygantas. Kruminas Juozas. – Bibliogr.: 1 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 252.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2014

Susijusi informacija