Kazimieras Skebėra

Skebėra, Kazimieras. Prisimenu ir amžininkai pasakojo. – Kaunas, 1998. Knygos viršelis

Skebėra, Kazimieras. Prisimenu ir amžininkai pasakojo. – Kaunas, 1998. Knygos viršelis

Nuoseklių, dokumentais pagrįstų duomenų apie šio žmogaus visus gyvenimo tarpsnius kol kas trūksta. Daugiausia galima remtis jo paties prisiminimais, kurių tikslumo jau neįmanoma patikrinti. Yra nuomonių, kad K. Skebėra mėgęs kiek padidinti savo amžių.
Kai kur rašoma, kad K. Skebėra gimė 1894 m. sausio 12 d. Kaimynų kaime (Širvintų r.) [5]. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad jis gimęs 1904 m. sausio 12 d. Gelvankoje, netoli Bagaslaviškio [4, 8]. Vaikystės metai, atrodo, daugiausiai praėjo prie Bagaslaviškio, Šeiniūnų kaime, kur tėvai nuomojo žemę. Čia daraktorius Juozapas Vingrys išmokė jį skaityti ir rašyti lietuviškai, o turėdamas 14 metų baigė mokyklą Širvintose. K. Skebėra buvo laisvės kovų savanoris, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, demarkacijos zonos tarp Širvintų ir Perlojos partizanas, vienas iš Šaulių sąjungos kūrėjų. 1920 m. lapkričio 20 d. subūrė šaulius Gelvonuose.
1934 m. už antivalstybinę veiklą (buvo MOPR‘o agentas) ištremtas iš Ukmergės apskrities. 1934−1944 m. gyveno Kaune. 1934–1937 m. vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, rašinėjo į spaudą. 1937–1940 m. dirbo „Lietuviškosios enciklopedijos“ redakcijoje, 1940–1944 m. – LSSR valstybinėje leidykloje, popieriaus ir kanceliarinių reikmenų bazėje [8]. 1944−1952 m. kalintas Vorkutlage (Komijos ASSR, Rusija). 1952–1958 m. gyveno Lietuvoje, dirbo pozuotoju tuometiniame Dailės institute [3, 8]. 1958−1960 m. kalintas Ozerlago (Irkutsko sritis, Rusija), 1960–1968 m. – Dubrovlago (Mordovija) lageriuose [4, 5]. Kalėdamas sovietų lageriuose išmoko užsienio kalbų, įgijo istorijos, filosofijos, literatūros žinių. 1967 m. gruodžio mėnesį paleistas iš lagerio K. Skebėra grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Bagdyšių kaime, netoli Bagaslaviškio (Širvintų r.). Domėjosi istorija, kaupė etnografinę medžiagą, pozavo skulptoriui V. Aleksandravičiui kuriant lietuvių kalbos patriarcho Jono Jablonskio paminklinį portretą. Dirbo archeologų kasinėjimo darbus [3].
XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje apsigyveno Vilniuje, Stiklių gatvėje [3]. Daug kalbų mokėjęs K. Skebėra buvo sukaupęs paveikslų kolekciją [7] ir didžiulę biblioteką, kurioje buvo daugybė žodynų, istorijos, kalbotyros, filosofijos veikalų įvairiomis kalbomis [6]. Už nuopelnus valstybei Kazimieras Skebėra gaudavo pirmojo laipsnio valstybinę pensiją [3].
Mirė 2003 m. kovo 17 d. Vilniuje. Palaidotas Šiaulių kaimo (Širvintų r.) kapinėse [8].

Skebėra, Kazimieras. Reikėjo mūsų kančių. – Vilnius, 1990. Knygos viršelis

Skebėra, Kazimieras. Reikėjo mūsų kančių. – Vilnius, 1990. Knygos viršelis

K. Skebėra garsėjo kaip puikus pasakotojas. Svarbiausios jo dabar žinomos publikacijos – dvi memuarų knygos, pasirodžiusios jau atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. 1990 m. išleista Kazimiero Skebėros prisiminimų knyga „Reikėjo mūsų kančių“, kurioje aprašomi autoriaus išgyvenimai, patirti sovietų kalėjimuose ir lageriuose. Tie išgyvenimai – žmogaus orumą žeminantys tardymai, moralinės ir siaubingos fizinės kančios, sekinantys darbai Vorkutos ir Pečioros baseino anglių kasyklose, nežmoniškos buitinės sąlygos [7]. 1998 m. išleista K. Skebėros knyga „Prisimenu ir amžininkai pasakojo“. Knygoje atgaivinami kelis dešimtmečius fiksuoti įspūdžiai iš susitikimų, bendravimų su žymiaisiais lietuvių poetais, rašytojais Maironiu, Juozu Tumu-Vaižgantu, „Balanos gadynės“ autoriumi Mikalojumi Katkumi, Henriku Radausku, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Antanu Žukausku-Vienuoliu, kalbininku Jonu Jablonskiu. Nemaži prisiminimų pluoštai skirti K. Skebėros vaikystę ir jaunystę daug lėmusiems kraštiečiams: rašytojui ir diplomatui Ignui Jurkūnui-Šeiniui, daraktoriui Juozapui Vingriui, Lemantaučiznos dvaro vėjo malūno malūnininkui Olesiui [5, 6].

Rankraščiuose yra išlikę K. Skebėros darbų: „Baudžiauninkų atsiminimai“, monografijos apie Bagaslaviškio miestelį, Gelvonų miestelį ir Piplių kapines, Gelvonų šaulių būrio istoriją [7].
K. Skebėra yra gražiai, vaizdingai rašęs apie savo gimtąsias vietoves.
„Šeiniūnų kaimas, kaip reta, buvo nuostabiai gražus, skęstąs dideliuose soduose ir milžiniškų medžių – liepų, beržų, vinkšnų, topolių ir net kelių eglių – pavėsy. Jei pažiūrėtum iš paukščio skrydžio, jis atrodė tarsi didelė pasaga, nežinia kieno numesta šion vieton“, –  rašė savo atsiminimuose apie gimtąjį kaimą, kur prabėgo jo vaikystė: [6 , p. 224].

Nepaisant lakios fantazijos ir vizijų jo pasakojimuose ir atsiminimuose, K. Skebėra amžininkų buvo vertinamas kaip eruditas, bibliofilas ir memuaristas. Vienaip ar kitaip vertindami K. Skebėros palikimą, galime apgailestauti, kad kol kas nėra parašyta prisiminimų apie jį patį. Ne visiems jo rašytiems žodžiams buvo lemta išlikti, o ir išlikę rankraščiai dar ne visi paskelbti [5].

Apie K. Skebėrą rašoma leidiniuose „Gelvonai“ [5], „Lietuvių literatūros enciklopedija“ [4], periodikoje. Vytauto Girdzijausko romane „Danguje kitaip“ (Vilnius, 2013) pagrindinio personažo Kazimiero Bilskaus prototipas yra Kazimieras Skebėra. Informacijos apie literatą galima rasti internete.

Širvintų savivaldybės viešoji biblioteka, vykdydama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“, rugsėjo 27 d. organizuotame renginyje įprasmino savo krašto patrioto, literato, Stalino gulagų kalinio Kazimiero Skebėros atminimą – Bagaslaviškio bibliotekoje atidarė Kazimiero Skebėros muziejų [2].

1991 m. pavasarį Širvintų miestelio ir apylinkių tikinčiųjų iniciatyva prie apgriuvusios K. Skebėros trobelės Bagdyšių kaime, jam gyvam esant, pastatytas ir pašventintas kryžius jo kančioms įamžinti ir pagerbti [3, 8].

Vykdant minėtą projektą, atidengtos paminklinės lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms. 2012 m. vasario 14 d. Gelvonuose, Mikalajūnų g. 2, ant Gelvonų seniūnijos pastato sienos buvo atidengta memorialinė lenta „Rašytojui Ignui Šeiniui / Prozininkui, poetui Juozui Kruminui / Memuaristui Kazimierui Skebėrai / gyvenusiems Gelvonų seniūnijoje, atminti / (Augenijaus Baravyko PĮ „Baltoji savingė“) [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį: [apie Širvintų VB projektą, kurio vykdymo metu  atidengtos atminimo lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms, tarp jų ir K. Skebėrai]. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2012, vas. 10, p. 2.
2. Daugėlaitė, Toma. Bagaslaviškyje atidarytas Kazimiero Skebėros muziejus. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2012, spal. 3, p. 10.
3. Dobkevičius, Kazimieras. Laimingas buvo, kai birbyne grojo… – Iliustr. // XXI amžius. – 2003, kovo 21, p. 1.
4. Girdzijauskas, Vytautas. Skebėra Kazimieras // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 455.
5. Morkūnas, Kazys. Įdomi asmenybė Kazimieras Skebėra. – Iliustr. // Gelvonai. – Vilnius, 2009. – P. 1177-1179.
6. Skebėra, Kazimieras. Prisimenu ir amžininkai pasakojo: Prisiminimai. – Kaunas, 1998. – 407[1] p.
7. Skebėra, Kazimieras. Reikėjo mūsų kančių. – Vilnius, 1990. – 367 p.
8. Kazimieras Skebėra. 1904 01 12 – 2003 03 17. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014-02-28]. Prieiga per internetą: <http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/01/201401_Skebera_biog.pdf>.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2014

Dalintis straipsniu: