Bagaslaviškis

Bagaslaviškis – miestelis Gelvonų seniūnijoje, 5 km į rytus nuo Gelvonų; parapijos centras [8].
Statistikos departamento duomenimis miestelyje gyvena 110 (2011 m.) gyventojų, iš jų – 52 vyrai, 58 moterys [10].

Bagaslaviškio miestelyje yra visuomeninių pastatų: pieninė, ryšių skyrius (nuo 1918), kultūros namai (nuo 1958), biblioteka (nuo 1947) pagrindinė mokykla (nuo 1957; 1910-1915 ir 1921-1952 pradinė mokykla, 1952-1957 septynmetė, 1957-1999 vidurinė) [8]. 

1999 m., minint Igno Jurkūno-Šeiniaus (1889-1959) 110-ąsias gimimo metines, mokyklai suteiktas rašytojo vardas. Nuo 2001 metų Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla priskirta pagrindinei mokymo pakopai.

1894-1897 m. Bagaslaviškyje gyveno poetas kunigas Silvestras Gimžauskas (1845-1897). Čia gimė choro ir orkestro dirigentas, pedagogas Antanas Makačinas (1904-1954), rašytojas Juozas Kruminas (1914-1951) (netoliese esančiame Palionės vienkiemyje), liaudies menininkas Jonas Strazdas (1922-2005), inžinierius, Lietuvos politikos bei visuomenės veikėjas Rimantas Didžiokas (g. 1953).

Apie Bagaslaviškį rašoma 2009 m. „Versmės“ leidyklos išleistoje monografijoje „Gelvonai“ [9], Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [11], Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės“ [14], enciklopedijose, periodikoje.
Istorijos šaltiniuose 1690 m. minimas Gelvonų dvaras, dar vadintas Bagaslaviškio dvaru, 1775 m. – dvaras ir kaimas. 1790 m. įkurta parapija. 1790 dar vadinamas Pakryžiais, gavo turgų privilegiją. 1833 m. buvo dvi smuklės, aštuoni gyvenamieji namai.
1906 m. imta rengti viešus lietuviškus vaidinimus, 1907-08 veikė kultūros draugijos „Vilniaus aušra“, 1908-1914 – Blaivybės d-jos skyrius, žemės ūkio būrelis, 1913 m. – Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skyrius, veikė Šaulių būrys.
Nepriklausomybės metais Bagaslaviškis priklausė Gelvonų valsčiui. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 29 sodybos ir 161 gyventojas, kaime 16 sodybų ir 99 gyventojai. Sovietmečiu miestelis – apylinkės ir kolūkio centras [8, 11].

2010 m. gegužės 15 d. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla šventė 100 metų jubiliejų [7].

Buvusio Gelvonų valsčiaus architektūra beveik netyrinėta, bet yra vietovių, kuriose iki šių dienų išliko vertingų kultūros paveldo objektų ar jų fragmentų.
Informacijos apie Bagaslaviškio miestelio sakralinius statinius galima rasti monografijoje „Gelvonai“ [9].
 
Paminėtina Bagaslaviškyje esanti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė. Bažnyčioje yra keletas vertingų dailės kūrinių: paminkliniai yra altorius, 3 molbertinės tapybos paveikslai, 2 skulptūros, 6 žvakidės, 3 kryžiai [12]. Jie įtraukti į kultūros vertybių registrą [1].
1787 m. Ignas Šveikauskis pastatė medinę koplyčią. 1790 m. įkurta parapija. 1851 m. parapijiečiai su klebonu pastatė naują medinę bažnyčią. Ji yra tradicinio gyvenamojo namo formos, greta stovi medinė varpinė. 1965-1986 m. čia klebonavo energingas klebonas Jonas Kaušyla, kuris apie 1982 m. smarkiai pertvarkė ir savo nuožiūra atnaujino bažnyčios vidų [5].
1999 m. įkurtas Bagaslaviškio Igno Šeiniaus vidurinės mokyklos rašytojo Igno Šeiniaus muziejus. Muziejuje eksponuojama kraštotyrinė medžiaga apie rašytoją Igną Šeinių. Muziejuje yra nemažai knygų, dokumentų, kopijų, nuotraukų. Vertingiausias eksponatas – originali Igno Šeiniaus nuotrauka, kurią padovanojo rašytojo sūnus Irvis Šeinius. Muziejuje vyksta literatūros pamokos, minėjimai, skirti rašytojui Ignui Šeiniui [4]. 
2001 m. įkurtas mokyklos buities muziejus.
Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos kieme stovi paskutinis kraštiečio tautodailininko, skulptoriaus Ipolito Užkurnio (1926-2004) kūrinys – meniškai drožinėtas kryžius [6].
0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Bagaslaviškis-Gelvonai, 0, 15 km į pietvakarius nuo kanalizuoto Gelvės (Bagdyšiaus) up. kairiojo kranto yra pailga kalva, vadinama Raganos kalnu. Pokario metais jos šiaurės vakarų dalyje imta kasti žvyrą. Žvyrduobės suardė didelę kalvos dalį. Vietos gyventojų iniciatyva, siekiant apsaugoti kalvą nuo visiško sunaikinimo, žvyrduobės teritorija ir kalvos pakraščiai 1969 m buvo apsodinti eglėmis bei pušimis. „Čia, pasak žmonių, prieš Šv. Joną šokdavo raganos ir suvedžiodavo žmones“. Pagal padavimą čia vaidendavęsi (naktimis pasirodydavę nekalbantis ponaitis ir panelė, ir gąsdindavę pasitaikiusius prie kalno arkliaganius), dėl šio ir pramintas Raganų kalnas“ [14]. Žmonės čia švęsdavo Jonines, kūrendavo laužus. Yra Bagaslaviškio abiturientų tradicija po išleistuvių čia pasitikti saulėtekį.
 
Miestelyje veikia Širvintų rajono savivaldybės Bagaslaviškio biblioteka, savo veiklos metus skaičiuojanti nuo 1947 m. Pirmaisiais veiklos metais ji vadinosi klubu skaitykla. Nuo 1951 m.  biblioteka. Bibliotekos vartotojams skirtos 4 darbo vietos  [2].
Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir rengia teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus.
 Kraštotyros fondą sudaro 47 fiz. vnt. dokumentų. Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra daugiau kaip 1500.
Širvintų savivaldybės viešoji biblioteka, vykdydama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“ įprasmino savo krašto patrioto, literato, Stalino gulagų kalinio Kazimiero Skebėros atminimą – Bagaslaviškio bibliotekoje atidarė Kazimiero Skebėros muziejų [3].
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Bagaslaviškio bažnyčios dailės kūriniai. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. 2007-2010 [žiūrėta 2016-10-10]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
2. Bagaslaviškio biblioteka. Širvintų r. savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-10-10]. Prieiga per internetą: <http://sirvintuvb.lt/?page_id=39>.
3. Bagaslaviškio bibliotekoje atidarytas Kazimiero Skebėros muziejus. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-10-10]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/lt/naujienos/bagaslaviskio-bibliotekoje-atidarytas-4rm4.html>.
4. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos rašytojo Igno Šeiniaus muziejus. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2016-10-10]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Sirvintos/bagaslaviskis_mokyklos_muziejus.htm>.
5. Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas = Kaišiadorys bishopric and its sacral heritage. – Vilnius, 2006. – 308-312. – Santr. angl.
6. Bonikatas, Remigijus. Įamžintas menininko Ipolito Užkurnio atminimas. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2006, lapkr. 8, p. 5.
7. Bonikatas, Remigijus. Po 100 metų…: [apie Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos 100 metų jubiliejaus šventę]. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2010, geg. 22, p. 7.
8. Daugirdas, Vidmantas. Bagaslaviškis / Vidmantas Daugirdas, Kazys Misius // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 433.
9. Gelvonai. – Vilnius, 2009. – 1384 p.: iliustr., faks., natos, portr., žml.
10. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-10-10]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519/>.
11. Kviklys, Bronius. Bagaslaviškis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 541.
12. Nevčesauskienė, Nijolė. Bagaslaviškio bažnyčios dailės kūriniai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1. d. 1: Rytų Lietuva, p. 268-269.
13. Rupeikienė, Marija. Gelvonų valsčiaus architektūra: [apie Bagaslaviškio bažnyčios ir varpinės kompleksą, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, p. 637]. – Iliustr., Žml. // Gelvonai. – Vilnius, 2009. – P.630-665.
14. Vaitkevičius, Vykintas. Bagaslaviškis: Raganos (raganų) kalnas. – Žml., Iliustr. //Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, [2006]. – P. 104-105.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2011; 2016