Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 574

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Lazdynų Pelėda

Lazdynų Pelėda. Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 11, p. 643.

Lazdynų Pelėda. Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 11, p. 643.

Lazdynų Pelėda. Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 11. p. 643.

Lazdynų Pelėda. Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 11. p. 643.

Lazdynų Pelėda – tai slapyvardis, kuriuo pasirašinėjo dvi rašytojos, seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867-1926) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872-1957). Daugumą šiuo slapyvardžiu pasirašytų kūrinių, sukūrė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė. Pirmoji jos apysaka „Našlaitė“ išspausdinta 1898 m. „Ūkininke“. Rašytoja taip pat dirbo „Varpe“, „Darbininkų balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ [6]. Parašė daug apsakymų, apysakų, žymiausi kūriniai – „Ir pražuvo kaip sapnas’“, „Motulė paviliojo“, „Klaida“ ir kiti [2]. Išleisti 7 kūrybos tomai – „Raštai“. 

1898-1908 m. Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu išspausdinti kūriniai, beveik visi parašyti Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės [8]. Nuo 1908 m. ji vertė į lietuvių kalbą sesers Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės lenkų kalba rašytus kūrinius, juos perdirbo ir skelbė Lazdynų Pelėdos vardu [6]. Tai lėmė dominuojantį Sofijos Pšibiliauskienės vaidmenį Lazdynų Pelėdos kūryboje.

Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė 1891-1903 m. gyveno jos vyrui priklausiusiame Meškių-Gadoniškių (Akmenės r.) dvare, nuo 1903 m. – Vilniuje. Čia vertėsi siuvinėjimu, dirbo Petro Vileišio knygyne. 1907 m. knygynas buvo uždarytas, todėl Sofija pradėjo ieškoti naujos darbo vietos. Prieglobstį rado Vievio vaistininko ir garsaus šio krašto knygnešio Jurgio Milančiaus namuose. Čia ji dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo namų ūkį, laisvu laiku kūrė [7]. Vėliau Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė apsigyveno Kaune, o nuo 1918 m. vėl gyveno Vilniuje, labai skurdo, badavo. 1920 m. grįžo į gimtąjį Paragių kaimą [8]. Čia ir mirė. Palaidota Tryškiuose (Telšių r.).

Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė, anksti išvykusi iš namų, gyveno Varšuvoje, Sankt Peterburge, Rygoje, dirbo siuvyklose, papuošalų dirbtuvėje, skaitykloje. 1903 m. ištekėjo už Vaclavo Lastouskio (Vaclav Lastouski). 1909-1917 m. gyveno Vilniuje, nuo 1938 m. – Kaune. Po sesers Sofijos mirties rašė lietuviškai, darbus pasirašinėjo savo pavarde. Ji laikoma feministinio sąjūdžio pradininke Lietuvoje. Mirė ir palaidota Kaune [8].

Lietuvių literatūroje Lazdynų Pelėda sukūrė naujus, suvedžiotos, išdidžios, nuo vyro valios priklausomos moters tipus, jos kūryba melodramatiška [2]. Kūrybai būdingas skausmingas išgyvenimų kontrastiškumas, spontaniškas pasakojimas ir šviesios bei tamsios nuotaikos. Kūriniuose išplėtota moters laisvės idėja, iš esmės įvesta modernioji feministinė problematika [2].

Apie Lazdynų Pelėdą rašoma Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [8], Viktorijos Daujotytės knygoje „Parašyta moterų“ [2], leidiniuose „Tai buvo mūsų kelias: Trakų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ [7], „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [6].

1990 m. vasario 16 d. Vievyje, Vilniaus g. 28 (Elektrėnų savivaldybė), ant namo, kuriame nuo 1907 m. trejus metus gyveno Lazdynų Pelėda-Sofija Pšibiliauskienė, buvo atidengta memorialinė lenta. Medinę lentą išdrožė dailininkas Ričardas Audickas [5, 7]. Čia, gyvendama žymaus knygnešio, vaistininko Jurgio Milančiaus (1869-1956) namuose, rašytoja dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo namų ūkį, o laisvu laiku kūrė [7, p. 64].

Vilniuje, Pylimo g. 5/2 (Naujamiesčio seniūnija“) iki šiol stovi  mūrinis namas, kurio pirmame aukšte, vieno kambario bute (buto vieta nenustatyta) 1910-1916 m. gyveno Marija  Lastauskienė. Nedidelis kambarys ir belangė virtuvė buvo prikrauti senienų ir paveikslų, kuriuos kolekcionavo rašytojos  vyras, baltarusių politikas, istorikas ir publicistas Vaclavas  Lastouskis (Lastauskas) (1883-1938). 1972 m. rašytojos atminimui ant namo buvo atidengta memorialinė lenta [8]. Šiuo metu šios lentos minėtu adresu nėra. Ant pastato yra tik paminklinė lenta, skirta rašytojos vyrui Vaclavui Lastouskiui (Lastauskui) [10].

Vilniuje, ant namo Latvių g. 18 („Žvėryno seniūnija“) apie 1960 m. buvo pakabinta memorialinė lenta, kurioje pažymėta, jog čia 1911-1912 m. gyveno lietuvių rašytoja Lazdynų Pelėda-Sofija Pšibiliauskienė [4, 9].

1995 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, skvere prie Visų šventųjų bažnyčios, (Visų šventųjų g., „Senamiesčio seniūnija“), atidengtas 11 metų kurtas bronzinis paminklas „Seserys“, (skulpt. Dalia Matulaitė), skirtas Lazdynų Pelėdos atminimui [1]. Pasak, literatūrologės, prof. Viktorijos Daujotytės, sukurtas paminklas „ne tik įžymioms rašytojoms, bet ir moterims kūrėjoms. Ne tik rašytojoms, bet ir seserims, nes seserystė arba brolystė yra vienas pačių gražiausių žmonių dvasinių ryšių. Tai paminklas, kuriame jaučiamas amžinas Žemaitijos kelias į Vilnių. Su klumpėmis, kraičio skryniomis, su namais“ [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Braziūnas, Vladas. Vilniuje jau yra paminklas Lazdynų Pelėdai. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1995, lapkr. 24, p. 17.
2. Daujotytė, Viktorija. Lazdynų Pelėda: Rašytojos seserys. // Daujotytė, Viktorija. Parašyta moterų. – Vilnius, 2001. – P. 151-174 p.
3. Daujotytė, Viktorija. Paminklas kūrybinei seserystei. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 1995, gruod. 2, p. 1.   
4. Doveika, Kostas. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno L. Gira ir S. Pšibiliauskienė / Kostas Doveika, Albertas Zalatorius [Vilnius, Latvių g. 18]. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1, p. 321.
5. Kulikienė, Jadvyga. Memorialinės lentos knygnešiui ir rašytojai: [apie memorialinės lentų atidengimą Vievyje, prie namo Vilniaus g. 38, čia gyvenusiai rašytojai  Lazdynų Pelėdai ir knygnešiui Jurgiui Milančiui].  –  Iliustr. // Bibliotekų darbas. – 1990, Nr. 4, p. 32.
6. Lazdynų Pelėda. – Portr. – Bibliogr. : 4 pavad.  // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 11,  p. 642-643.   
7. Tai buvo mūsų kelias : Trakų krašto knygnešiai ir daraktoriai / [sudarytoja Jadvyga Kulikienė]. – Vilnius : 2004 . – 74, [2] p. : iliustr.
8. Venclova, Tomas. Lazdynų Pelėda. –  Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 199.
9. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2011 [žiūrėta 2011-08-30]. Prieiga per internetą:<http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=2>.
10. Zalatorius, Albertas. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno M. Lastauskienė [Vilnius, Pylimo g. 5/2]. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1, p. 296.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė (VAVB), 2010

 

Susijusi informacija