Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 574

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Marija Mikulska

Gyvenimo datos:1903 - 1994 08 12
Gimimo vieta:Peterburgas (Rusija)
Veikla:vienuolė, Pasaulio tautų teisuolė
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Marija Mikulska. Nuotr. iš kn.: Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003, p. 30.

Marija Mikulska. Nuotr. iš kn.: Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003, p. 30.

Baigė privačią Šv. seserų nazariečių gimnaziją Vilniuje. 1929 m. mokėsi Stepono Batoro universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Humanitariniame fakultete. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus valstybiniame centriniame archyve, kur, rizikuodama gyvybe, kartu su kitais slėpė keletą žydų šeimų. Po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė į Lenkiją. Išstojusi iš vienuolyno, nuo 1950 m. iki pensijos dirbo Varšuvos bibliotekoje. M. Mikulska mirė 1994 m. rugpjūčio 12 d. Varšuvoje [1, 3].

1974 m. Jeruzalėje įsikūrusi Yad Vashem institucija M. Mikulskai suteikė Pasaulio tautų teisuolės vardą. Yad Vashemo teisuolių alėjoje vienuolės garbei pasodintas medelis. 2002 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu M. Mikulska apdovanota (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. M. Mikulska tiesioginių įpėdinių nepaliko, todėl apdovanojimas buvo atiduotas saugoti jos išgelbėtam dailininkui Samueliui Bakui [1, p. 27-28; 3].

Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Literatūros apie M. Mikulską yra labai nedaug. Apie vienuolės veiklą karo metais slepiant  žydus Vilniaus archyve rašoma 1967 m. Sofijos Binkienės sudarytoje knygoje „Ir be ginklo kariai“ [2].
2003 m. išleista Rimanto Stankevičiaus sudaryta knyga „Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai“ [3]. Knygoje remiamasi Jeruzalės Yad Vashem archyvo medžiaga apie žydų gelbėtojus, Vilniaus Šv. Ignoto g. slėptuvės įrengėjus: vienuolę Mariją Mikulską, kunigą Juozapą Stakauską ir mokytoją Vladą Žemaitį. Spausdinami šioje slėptuvėje gyvenusių išgelbėtų žydų prisiminimai, laiškai. Knygoje pateikiamas Viktorijos Sakaitės sudarytas Lietuvos piliečių – Pasaulio tautų teisuolių“ sąrašas. Knygos viršelyje – vieno iš buvusių slėptuvės gyventojų, vėliau žymaus dailininko Samuelio Bako paveikslo iliustracija.
Apie M. Mikulską rašoma dailininko Samuelio Bako knygoje „Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai“ [1].
Rusų kalba apie M. Mikulską rašoma muziejininkų Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) turistams skirtame vadove „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель“ [6].

M. Mikulska daug metų gyveno Vilniuje, Benediktinių vienuolyne. 1941 m. su kitomis vienuolėmis išsiųsta į darbo stovyklą. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus valstybiniame archyve. 1943–1944 m., likvidavus Vilniaus getą, Vilniaus archyvo patalpose, buvusiame Benediktinių vienuolyne Šv. Ignoto gatvėje, kartu su kunigu Juozapu Stakausku ir mokytoju Vladu Žemaičiu slėpė keletą žydų šeimų [1, 3, 4].

2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Šv. Ignoto g. 5 (Senamiesčio seniūnija), Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse, Pasaulio tautų teisuolių vienuolės Marijos Mikulskos, kunigo Juozapo Stakausko ir mokytojo Vlado Žemaičio atminimui buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Jonas Naruševičius, archit. Vytautas Zaranka). Lentoje iškalti žydų gelbėtojų bareljefai ir įrašas: „Pasaulio tautų teisuoliai / sesuo Marija Mikulska 1903–1994 / kunigas Juozas Stakauskas 1900–1972 / mokytojas Vladas Žemaitis 1900–1980 / 1941–1944 m. / gelbėję nuo pražūties žydus“ [3, 4, 5].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bak, Samuel. Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai. – Vilnius, 2009, p. 13, 20, 27-28, 294-299, 306-313.
2. Ir be ginklo kariai. – Vilnius, 1967, p. 50-53, 55, 58.
3. Slėptuvės aristokratai : prisiminimai : Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. – 90, [2] p.: iliustr., portr.
4. Stankevičius, Rimantas. Pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas: [Vilniuje atidengta memorialinė lenta Marijai Mikulskai, Juozapui Stakauskui, Vladui Žemaičiui]. – Iliustr. // Lithuania: Lietuva ir Lenkija XX amžiuje. Lietuva ir Lenkija drauge į XXI amžių. – Vilnius, 2001. – P. 115-119.
5. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-12-12]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
6. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 429.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012; 2017

Susijusi informacija