Baraučizna
Nykstantis kaimas Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo Ukmergės, 1 km į vakarus nuo Šventosios upės. Per kaimą teka Armona ir jos dešinysis intakas Pavarklos [1]. Armonos ir Šventosios santakoje yra kalva, vadinama Ročkalniu arba Kukovaičio kalnu [11].
Kaime nebėra nuolatinių gyventojų [2011 m.] [8].
Baraučiznos kaimo pavadinimas kilęs nuo fiziografinio (gamtos) objekto. Pavadinimas yra nelietuviškos kilmės. Žodžio šaknis „Bar-“kilusi iš slavų kalbos žodžio „bor“, t. y. „šilas“ [12].
Apie Baraučiznos kaimą rašoma leidinyje „Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija” [1], istorinių duomenų pateikiama Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai” [5]. Baraučiznos kapinynas aprašytas leidinyje „Kultūros paminklų enciklopedija” [3], apie Armonos geologinį draustinį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” [2], leidinyje „Lietuvos saugomos teritorijos: informacinis leidinys-žinynas” [6]. Yra informacijos periodikoje, internete.
Armonos žemupys nuo Dovydiškių kaimo žemyn 1960 m. paskelbtas Armonos valstybiniu geologiniu draustiniu, kuriame saugomos devono periodo atodangos su šarvuotųjų ir riešapelekių žuvų, gyvenusių prieš tūkstančius metų čia buvusios jūros dugne, liekanos Šventosios upės krantuose. Draustinis užima 146 ha ploto [2].
1. Baraučizna, Kukovaičiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 181.
2. Dabregaitė, Laima. Armonos draustinis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 34.
3. Dakanis, Bronius. Baraučiznos kapinynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 97-98.
4. Devenis, Keistutis Pranas. Deltuvos apylinkių istorinės vietos // Devenis, Keistutis Pranas. Lietuvos pradžia ir Deltuvos istorija. – Vilnius, 2001. – P. 126-130.
5. Kviklys, Bronius. Deltuva. Deltuvos apylinkės // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 474-477.
6. Lietuvos saugomos teritorijos: informacinis leidinys-žinynas. – [Kaunas], 2006, p. 69.
7. Pajautos ir Kukovaičio stabai: [padavimas iš Lietuvos metraščio] // Kai milžinai gyveno: padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis. – Vilnius, 1983. – P. 15-16.
8. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
9. Vaitkevičius, Vykintas. Baraučizna: Kukovaičio kalnas. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, [2006]. – P. 146-149.
10. Vaitkevičius, Vykintas. Kukavaitis, Pajautos sūnus / Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vaitkevičienė. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas, Vaitkevičienė, Daiva. Lietuva: 101 legendinė vieta. – Vilnius, 2011. – P. 278-279.
11. Zabiela, Gintautas. Deltuvos žemė / Gintautas Zabiela, Tomas Baranauskas. – Iliustr. – Bibliogr.: 52 pavad. // Lietuvos istorijos metraštis. – Vilnius, 1995. – P. 5-14.
12. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 120.
Parengė: Lolita Gričinienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016