Bernotiškiai

Kaimas Deltuvos seniūnijoje, 13 km nuo Ukmergės, abipus magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Kaimą supa Martyniškio miškas. Kaimas priklauso Deltuvos parapijai.

Bernotiškių kaime gyvena 9 žmonės, iš jų: 6 vyrai ir 3 moterys (2011 m.) [5].

Bernotiškių kaimo pavadinimas kilęs iš germaniškos kilmės nebevartojamo krikštavardžio Bernotas, kilme susijusio su Bernardas, kuriam pradžią davė germanų dvikamienis asmenvardis Bern–hard t. y. „lokys“ plius „stiprus“ [6].

Apie Bernotiškių užkardą rašoma monografijoje „Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio” [1], Jono Pleckevičiaus leidinyje „Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu” [3], kur pateikiama nuotraukų ir užkardos planas. Bernotiškiai taip pat minimi Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [6]. Apie vietovę šiek tiek informacijos yra periodikoje, internete.

Buvęs Bernotiškių dvaras Martyniškio mišku jungėsi su Antariškių palivarku ir tęsėsi iki kelio Ukmergė–Kaunas. Dvaro valdos – 101 ha. Tarpukario metais jis priklausė Viktorui Butkevičiui. Savininkas po 20 ha žemės užrašė dviem dukroms, o likusią pardavė. Dvaro pastatai sovietmečiu buvo nugriauti [2].
 
Bernotiškių kaime, šiaurinėje magistralės Kaunas–Daugpilis pusėje, yra valstybės saugomas istorijos bei architektūros paminklas, vienas iš retų statinių Lietuvoje – vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus kelių sargybos užkardos pastatas, statytas 1847 m. Bernotiškių sargybinė pastatyta tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto Kauno–Daugpilio plentą (1830–1835 m.) pagal pavyzdinį Vyriausiosios susisiekimo kelių valdybos projektą. Apie šį pastatą išsamiai aprašoma Ukmergės kraštotyros muziejaus mokslinio bendradarbio Raimondo Ramanausko leidinyje „Traktas Sankt Peterburgas–Varšuva: arklių paštas Ukmergės–Kauno ruože“ bei kituose leidiniuose [1, 3, 4].   
 
 Literatūra ir šaltiniai
 

1. Arklių pašto stotys ir pakelių pastatai: [apie Bernotiškių užkardą, p. 409] // Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio: monografija. – Vilnius, 1994. – T. 2, p. 407-412.
2. Krogertienė, Asta. Nykstantys Deltuvos seniūnijos dvarų pėdsakai. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2005, vas. 26, p. 6.
3. Pleckevičius, Jonas. Bernotiškių užkarda. – Iliustr. // Pleckevičius, Jonas. Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu. – Vilnius, 2007. – P. 46.
4. Ramanauskas, Raimondas. Bernotiškių užkarda. – Iliustr. // Ramanauskas, Raimondas. Traktas Sankt Peterburgas – Varšuva: arklių paštas Ukmergės – Kauno ruože. – Ukmergė, 2004. – P. 26.
5. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
6. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 86.

Parengė: Liudvika Suchockienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Jakutiškių kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016