Kaimas Rūdiškių seniūnijoje, nutolęs nuo Rūdiškių į šiaurės vakarus 10 km, nuo Aukštadvario į rytus – 13 km, nuo kelio Trakai–Aukštadvaris į pietus – 2 km [1]. Ismonis supa Bobio ir Ismonių ežerai, Rūdiškių ir Galaverknio miškai.

Gyvena 122 gyventojai: 61 vyras ir 61 moteris (2011) [5].

Ismonių seniūnaitijos centras. Pusė kaimo priklauso Rūdiškių parapijai, kita pusė – Vytautavos parapijai [4]. Yra Ismonių parduotuvė, veikiančios kapinės.

Ismonių kaimo vardo kilmė nėra aiški, jis gali būti priskiriamas pirminiam gyvenamosios vietos vardui – daugiskaitiniams asmenvardiniams oikonimams  [3, p. 1406].

Apie Ismonis rašoma lietuviškose enciklopedijose [1, 2], minimi „Versmės“ leidyklos 2017 m. serijos „Lietuvos valsčiai“ išleistoje monografijoje „Onuškis“ [3], Viktoro Lozovskio (Wiktor Łozowski) lenkų kalba parašytoje knygoje „Dym małej ojczyzny: dzieje miasteczka Rudziszki i jego okolic“ [6], 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žodyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [7].

Ismonių kaimas Rūdiškių valsčiaus sudėtyje yra 1811 m. Trakų revizijos sąrašuose, būklė lygina su 1795 m., 1828–1859 m. Trakų dekanato parapijos knygose surašytos bajorų pavardės [6]. 1866 m. Ismonių bajorkaimyje – padrikoje smulkių bajorų gyvenvietėje, stovėjo 6 namai, gyveno 69 gyventojai. Kaimas priklausė Trakų apskričiai, Onuškio valsčiui [7]. 1919 m. Ismonyse veikė mokykla [6, p. 62]. 1923 m. Lietuvos visuotinio gyventojų surašymo metu Ismonių vienkiemiuose buvo 11 ūkių, gyveno 66 gyventojai. 1929 m. kaimas priklausė Onuškio valsčiui, Gervinių seniūnijai [3]. Anksčiausiai minimas Trakų, vėliau Rūdiškių ir Vytautavos parapijų sudėtyje [3, 6]. Sovietiniais metais Ismonys buvo Obelių apylinkės (1963–1973) ir Ždanovo kolūkio centras, vėliau Rūdiškių tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė. 1979 m. gyveno 172 gyventojai. Kaime veikė pradinė mokykla (1947–2009), Trakų viešosios bibliotekos Ismonių filialas (1956–2009), buvo medicinos punktas, kultūros namai [1, 2].

Fiodoro Pokrovskio sudarytame „Vilniaus gubernijos archeologiniame žemėlapyje“, išleistame 1893 m., paminėtas Trakų apskrities Onuškio valsčiaus archeologinis objektas – pilkapynas šalia Ismonių kaimo (oкoлo дep. Eйcмaнцeвъ; tikriausiai turėtas galvoje Strėvos pilkapynas, esantis Trakų seniūnijoje) [3, p.75).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Ismonys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 648.
2. Ismonys // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 62.
3. Onuškis: Serija „Lietuvos valsčiai“ [Ismonys]. – Vilnius, 2017, p. 74, 75, 160, 173, 177, 178, 180, 366, 369, 416, 417, 1391, 1392, 1401, 1406, 1522, 1525.
4. Rūdiškių bažnyčiai – 100 metų… [Ismonys]. – // Trakų žemė. – 2010, birž. 5, p. 1, 2.
5. Trakų rajono savivaldybė. Rūdiškių seniūnija. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus].  2013. [žiūrėta 2020-11-24]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/2011m.-visuotinis-gyventoju-ir-bustu-surasymas>.
6. Łozowski, Wiktor. Dym małej ojczyzny: dzieje miasteczka Rudziszki i jego okolic [Ismonys]. – Wilno, 2018, p. 21, 24, 31, 33–37, 62, 108, 112, 219.
7. Jeśmańcie, Ejsmańce // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1886. – T. 3 (Haag–Kępy), p. 568; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/568>.

Parengė: Elena Žilinskienė (Trakų VB Tiltų f.), 2010, 2020