„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus rajonas Pagirių seniūnija Keturiasdešimt Totorių

Keturiasdešimt Totorių – kaimas Pagirių seniūnijoje, prie Vilniaus pietinio pakraščio.

Keturiasdešimt Totorių – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 451 žmogus. Iš jų – 209 vyrai ir 242 moterys (2013 m.) [3].

Girniuvienė, Tatjana. Keturiasdešimt Totorių kaimas. – [Vilnius], 2009.  Lankstinio viršelis

Girniuvienė, Tatjana. Keturiasdešimt Totorių kaimas. – [Vilnius], 2009.
Lankstinio viršelis

Bendrojo pobūdžio informacija apie kaimą pateikiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [7]. Istorinių duomenų apie Keturiasdešimt Totorių kaimą yra

Girniuvienė, Tatjana. Kirk - Qirg - Sorok Tatary -  Keturiasdešimt Totorių kaimas. - [Vilnius], [2015]. Lankstinio viršelis

Girniuvienė, Tatjana. Kirk- Qirg – Sorok Tatary –
Keturiasdešimt Totorių kaimas. – [Vilnius], [2015].
Lankstinio viršelis

1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [19], Bronio Kviklio leidinyje „Mūsų Lietuva“ [19]. Apie Keturiasdešimt Totorių pilkapyną, mečetę ir kapines rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [4, 6], „Lietuvos TSR archeologijos atlase“ (Vilnius, 1977, T. 3,) bei „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše“ (Vilnius, 1973). Daug informacijos apie šio kaimo istoriją yra Stanislovo Kričinskio knygoje „Lietuvos totoriai“ [9] bei turistams skirtuose Tatjanos Girniuvienės parengtuose informaciniuose lankstinukuose „Keturiasdešimt Totorių kaimas“ [1] ir „Kirk – Qirg – Sorok Tatary – Keturiasdešimt Totorių kaimas“ [2]. Keturiasdešimt Totorių kaimą mini, rašydamas apie Vladą Sipaitį, Juzefas Šostakovskis (Józef Szostakowski) knygoje „Sladami pamięci“ [20].

Naujausios informacijos apie Keturiasdešimt Totorių mečetę pateikiama 2010 m. išleistoje knygoje „Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės“ [11] bei knygoje „Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės ir kapinės“ [12], išleistoje 2014 metais. Pažymėtina, kad medžiagą šiems leidiniams parengė Vaidotų kaimo bibliotekos darbuotoja, Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska.
2018 m. išleistas informacinio pobūdžio leidinys „Keturiasdešimt Totorių kaimas tarp istorijos ir dabarties“. Knygoje lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama Keturiasdešimt Totorių kaimo istorija. Teksto autorius prof. dr. Adas Jakubauskas. Ji gausiai iliustruota nuotraukomis iš vietinių totorių gyvenimo. Pateikiamas leidinių bibliografinis sąrašas.

Knygos leidimo projekto parengimo ir įgyvendinimo koordinatore buvo ankščiau minėta Fatima Buinovska [7a].

Tai, kad šiose apylinkėse buvo gyvenama nuo senų laikų patvirtina už kilometro nuo kaimo esantis Keturiasdešimt Totorių pilkapynas [6].

Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių totorių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvenviečių.
1397 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas čia apgyvendino 40 belaisvių totorių.

Keturiasdešimt Totorių kaimas tarp istorijos ir dabarties – Vilnius, 2018. Knygos viršelis

1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė.
Apie 1630 m. kaime buvo 42 totorių namai. Manoma, kad šis istorinis įvykis lėmė Keturiasdešimt Totorių kaimo pavadinimą [11, 18]. Nors vietiniai totorių gyventojai su Keturiasdešimt Totorių pavadinimų sieja šį padavimą: senais laikais Lietuvos „karalius“ dovanojo totoriams žemes ir kad jų greičiau pagausėtų, leido jiems daugpatystę. Vienas totorius vedė keturias žmonas ir iš kiekvienos sulaukė po 10 sūnų. Tie 40 brolių įkūrė kaimą, kurį pavadino „Keturiasdešimt Totorių“. Yra ir kitų padavimų apie šio kaimo pavadinimo kilmę [9, p. 89–93]. 
1915 m. kaime pas mulą (musulmonų dvasininką) S. Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų tekstų rinkinys, rašytas arabų rašmenimis. 
1965 m. Keturiasdešimt Totorių kaime įsteigta aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė.
Nuo 1991 m. Keturiasdešimt Totorių kaime veikia pagrindinė mokykla. Ilgus metus Keturiasdešimt Totorių pagrindinėje mokykloje dailės mokytoju dirbo žymus Lietuvos aktorius, režisierius, baleto šokėjas Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis (1904–1992 m.). Tuo metu jis gyveno netoliese esančiame Tarnėnų kame [20].

Tai yra stačiakampio plano gatvinis kaimas. Gatvėms būdingi statūs susikirtimai [10].

Kaimo viduryje yra valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas – mečetė. Mečetė pastatyta 1815 metais. Ji yra medinė, stačiakampio plano, keturšlaičiu skardiniu stogu. Stogo viršuje yra nedidelis minareto bokštelis. Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetė – viena iš keturių Lietuvoje veikiančių musulmonų šventyklų. 1993 m. ji buvo restauruota [8, 13, 17]. Mečetę supa kapinaitės (mizaras). Seniausi lauko akmenų antkapiai, kurių daugumos inskripcijos nebeįskaitomos, mena XVI–XVII amžius. Kaime yra trejos senos totorių kapinės [4, 9, p. 15–17].

Kaime yra paminklų, įtrauktų į kultūros vertybių registrą. Tai nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas Keturiasdešimt Totorių kapinynas (u. k. 13152), regioninės reikšmės – Keturiasdešimt Totorių kaimo senųjų kapinių kompleksas (u. k. 36237), kurį sudaro senosios kapinės (u. k. 16703) ir mečetė (u. k. 1768) bei vietinės reikšmės – Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių senųjų kapinių dalis (u. k. 2361) (žr. adresu).

1997 m., minėdami apsigyvenimo Lietuvoje 600-ąsias metines, totoriai pastatė kaime paminklinį akmenį savo globėjui Lietuvos kunigaikščiui Vytautui Didžiajam [5].

2014 m. Keturiasdešimt Totorių kaime atidaryti totorių bendruomenės namai [16].

Kaime yra vieta, įtraukta į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą. Šioje vietoje buvo akmuo su dviem iškirstais įdubimais [15].

Eilėraštį „Keturiasdešimt totorių“ yra parašiusi poetė Judita Vaičiūnaitė [14].

Gyvenvietėje veikė Vilniaus rajono Centrinės bibliotekos filialas. Keturiasdešimt Totorių biblioteka, įsteigta 1963 metais. Bibliotekos kraštotyros fonde yra apie 15 leidinių. Kraštotyros kartotekoje yra apie 30 kortelių. 2015 m. biblioteka buvo uždaryta. 
Nuo 2014 m. kaimo totorių bendruomenė kas mėnesį išleidžia informacinį biuletenį „Totorių žinios“ («Татарские вести»). Už laikraščio leidybą atsakinga Vaidotų kaimo bibliotekininkė, Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska.

Literatūra ir šaltiniai

1. Girniuvienė, Tatjana. Keturiasdešimt Totorių kaimas: informacinis lankstinys. – [Vilnius], 2009. – 15 p.: iliustr.
2. Girniuvienė, Tatjana. Kirk – Qirg – Sorok Tatary – Keturiasdešimt Totorių kaimas: informacinis lankstinukas. – [Vilnius], [2015]. – [14] p.: iliustr.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Jankevičienė, Algė. Totorių kapinės su mečete // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 313-314.
5. Jankevičiūtė, Giedrė. Lietuva: vadovas. – Vilnius, [2006], p. 71.
6. Katalynas, Kęstutis. Keturiasdešimt Totorių kaimo pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 314.
7. Keturiasdešimt Totorių // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 779.
7a. Keturiasdešimt Totorių kaimas tarp istorijos ir dabarties=Forty Tatars village – between history and the present. – Vilnius, 2018. – 47 [1] p.: iliustr.
8. Keturiasdešimt Totorių mečetė = Meczet w Sorok Tatary. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 117-119.
9. Kričinskis, Stanislovas. Lietuvos totoriai: istorinės ir etnografinės monografijos bandymas. – Vilnius, 1993. – [281] p., 8 iliustr. lap. – Bibliogr.: p. 260-262.
10. Kviklys, Bronius. Keturiasdešimt Totorių kaimas. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 224-225.
11. Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės /medžiaga parengė Fatima Buinovska. – Kaunas, 2010. – 40 p.: iliustr.
12. Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės ir kapinės / medžiaga parengė Fatima Buinovska. – Vilnius, 2014. – 36 p.: iliustr.
13. Semaška, Algimantas. Keturiasdešimt Totorių. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, 2005. – P. 132-133.
14. Vaičiūnaitė, Judita. Keturiasdešimt totorių: [eilėraštis] // Vaičiūnaitė, Judita. Raštai. – Vilnius, 2007. – T. 2, p. 137.
15. Vaitkevičius, Vykintas. Keturiasdešimt Totorių, Pagirių s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 65.
16. Vorobej, Teresa. Vienybės ir santarvės dvasia: Keturiasdešimt Totorių kaime atidaryti totorių bendruomenės namai. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2014, rugs. 11-17, p. 1, 8-9.
17. Jackiewicz, Mieczysław. Keturiasdešimt Totorių // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 119.
18. Jankowski, Henryk. The tatar name of Sorok Tatary = Atrastas Keturiasdešimt Totorių kaimo totoriškas pavadinimas. – Iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: 43 pavad. // Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai. – Vilnius, 2008. – P. 147-159, 347.
19. Sorok Tatary // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1890. – T. 11 (Sochaczew-Szlubowska Wola). – p. 85; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XI/85>.
20. Szostakowski, Józef. Vladas Sipaitis: reżser o wzostroryonej wrażliwości (1902-1992): (dirbo 40-Totorių mokykloje, Pagirių sen.). – Portr. // Szostakowski, Jozef. Sladami pamięci. – Vilnius, 2012. – P. 58-59.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2019

Objektai
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/keturiasdesimt-totoriu/"]