
Gražutė Marija Šlapelytė-Sirutienė. Nuotr. iš kn.: Šlapelytė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004.
1927 m. baigusi Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, studijavo Stepono Batoro universitete filosofiją, polonistiką ir lituanistiką. Baigusi universitetą, dirbo Švenčionių lietuvių gimnazijoje, vėliau Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, dėstė lenkų ir lietuvių kalbas, Lietuvos ir Lenkijos istoriją, Lietuvos geografiją. Nuo 1939 m. dirbo Kauno Lituanistikos instituto Terminologijos komisijos sekretore, o įjungus Lituanistikos institutą į Lietuvos mokslų akademiją, iki 1944 m. dirbo Lietuvos Žemės vardyno redakcijoje [3, 5].
1944–1949 m. G. Šlapelytė-Sirutienė gyveno Vokietijoje, o nuo 1949 m. – Čikagoje. Ji viena iš JAV Vilniaus krašto lietuvių sąjungos Čikagoje steigėjų, nuo 1951 – Čikagos lietuvių kalbos draugijos valdybos iždininkė, o 1952–1955 m. šios draugijos organizuojamų lietuvių kalbos radijo valandėlių tvarkytoja [5]. G. Šlapelytė-Sirutienė rašė Amerikos lietuvių spaudai. Jos straipsniai, ypač apie Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, buvo spausdinami leidiniuose „Draugas“, „Aidai“, „Akiračiai“, „Voruta“ ir kt. 9-ojo dešimtmečio pr. talkino Broniui Kvikliui, rengiančiam veikalą „Lietuvos bažnyčios“ apie Vilniaus arkivyskupijos bažnyčias.
Vilniuje 2004 m. išleistas G. Šlapelytės-Sirutienės išeivijos spaudoje skelbtų straipsnių rinkinys „Vilnijos atgarsiai“ [6]. Knygos autorė dalijasi prisiminimais iš savo jaunystės Lenkijos okupuotame Vilniuje, pasakoja apie lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją, studijas Vilniaus Stepono Batoro universitete, žymiuosius žmones – Joną Basanavičių, savo tėvą, lituanistą Jurgį Šlapelį, Marceliną Šikšnį ir kt., rašo apie lietuvių išeivių kultūrinę veiklą.
G. Šlapelytės-Sirutienės dėka Vilniaus universiteto mokslinei bibliotekai atiteko jos motinos, Vilnijos krašto veikėjos Marijos Šlapelienės reti rankraščiai, korespondencija, senos vertingos nuotraukos [2].
1996 m. ji susigrąžino teisėtai jai priklausiusį tėvų Marijos ir Jurgio Šlapelių namą Pilies gatvėje, kuriame veikė jų knygynas, ir padovanojo jį Vilniaus miestui. Dabar čia įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių memorialinis muziejus, kuriame saugomos perduotos šeimos vertybės, dokumentai, knygos [2]. G. Šlapelytė-Sirutienė buvo įkūrusi fondą, iš kurio sukauptų lėšų teikiama parama muziejui, padedama Vilniaus krašto gyventojams.
Kaip Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus steigėja ir rėmėja, G. Šlapelytė-Sirutienė buvo apdovanota LDK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu [1].
2000 m. už nuopelnus Vilniaus miestui G. Šlapelytė-Sirutienė buvo apdovanota „Vilniaus garso“ premija [8].
2001 m. gruodžio 1 d. G. Šlapelytei jos tėvų namo-muziejaus kiemelyje atidengta atminimo garbės lenta. Ta proga iš Santa Monikos atsiųstoje padėkoje ji rašė: „Kaip gaila, kad šia proga negaliu būti kartu su jumis. Tik mintyse skrendu į savo gimtąjį miestą, klajoju jo jaukiose gatvelėse ir džiaugiuosi radusi Jus, mielieji, savo jaunystės buveinėje” [4].
G. Šlapelytė-Sirutienė mirė 2009 m. Santa Monikoje. Yra palaidota Vilniaus Rasose šalia savo tėvų ir vyro [7, 9].
Ikonografija
- Aleksandras Jurašaitis. Gražutė Šlapelytė sėdi mamai Marijai Šlapelienei ant kelių. Pusantrų metukų amžiaus, aprengta balta berankove suknyte, jai ant kaklo kabo kryželis, dovanotas jos krikšto tėvo Jono Basanavičiaus. 1911 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/0ifbJ.
- Aleksandras Jurašaitis. Laimutė ir Gražutė Šlapelytės. 1914 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/VBOv.
- Aleksandras Jurašaitis. Marija Šlapelienė sėdi su savo dukrelėmis Laimute (kairėje) ir Gražute. 1915 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/xRLB.
- Marija Šlapelienė su vaikais pirmą kartą atvykę į Nepriklausomą Lietuvą. Jai iš dešinės sėdi dukra Laimutė, iš kairės – sūnus Skaistutis, už jo stovi dukra Gražutė. 1924 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/Ne4Q9.
- Gražutė Šlapelytė – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė. 1924 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/g0bq.
- M. Grossmanas. Gražutė Šlapelytė tarp gimnazisčių. Stovi trečioje eilėje, antra iš dešinės. 1925 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/Fg1e.
- Gražutė ir Laimutė Šlapelytės savo namuose Pilies g. 1928 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/jlSq.
- Gražutė ir Laimutė Šlapelytės su drauge mokosi Gedimino kalno papėdėje. Pirma iš kairės sėdi Gražutė, antra – E. Valterytė, trečia – Laimutė Šlapelytė. 1928 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/a14X.
- Gražutė Šlapelytė, baigusi gimnaziją. 1928 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/ne1HG.
- Gražutė Šlapelytė prie veidrodžio savo namuose Vilniuje. 1928 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/84xb7.
- Visa Šlapelių šeima savo namų svetainėje Pilies g. Iš kairės ant kėdės sėdi dukra Gražutė, ant sofos – Marija Šlapelienė, Jurgis Šlapelis, dukra Laimutė, jiems prie kojų – sūnus Skaistutis. 1929 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/AdPA.
- Marija Šlapelienė su dukra Gražute. 1929 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/4G1Ly.
- Gražutė ir Laimutė Šlapelytės savo namų svetainėje. 1929 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/T2bhc.
- Jurgis, Laimutė, Gražutė ir Skaistutis Šlapeliai prabangioje „bričkoje“. 1930 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/lVM7.
- Studentė Gražutė Šlapelytė. 1930 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/HIeB.
- Gražutė Šlapelytė (sėdi) su drauge Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios bokšte. 1930 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/fe08.
- Trijulė Vilniaus centre (Gražutė Šlapelytė su dviem draugais). Gražutė Šlapelytė (kairėje) eina Vilniaus centru. Tuo metu ji Vilniaus universitete studijavo polonistiką ir lituanistiką. 1931 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/Ae5am.
- Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose. Krėsle atsilošusi sėdi Marija Šlapelienė, prie namo kampo stovi dukra Gražutė, dengtoje terasoje prie įėjimo stovi Jurgis Šlapelis, ant terasos krašto sėdi sūnus Skaistutis. 1931 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/d8wO1.
- Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose. Jurgis Šlapelis sėdi dešinėje, šalia jo, viduryje – Marijos Šlapelienės motina Eleonora Piasecka, kairėje, su ilgais karoliais – Marija Šlapelienė. Stovi kairėje – Gražutė Šlapelytė, šalia jos – Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, jos pirmagimė dukrelė Laimutė Graužinytė laiko savo močiutę už karolių. Priekyje ant žolės guli Šlapelių jaunėlis Skaistutis. 1932 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/WZEB.
- Šlapelių vaikai šeimos vasarnamyje Valakampiuose. Saulėkaitoje prie pušaičių įsitaisę ilsisi visi trys Šlapelių vaikai: pirma iš dešinės sėdi Gražutė, šalia jos – sesuo Laimutė Graužinienė, tuometinio prezidento Antano Smetonos sekretoriaus Kazio Graužinio žmona, ant žemės išsitiesęs sūnus Skaistutis. 1932 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/BZyAP.
- Gražutė Šlapelytė supasi hamake Valakampių pušyne. 1932 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/Uq3i.
- Gražutė Šlapelytė – Švenčionių gimnazijos mokytoja. 1932 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/LBKfg.
- Šlapeliai su visais savo vaikais ir dviem anūkėmis prie vilos Valakampiuose. Ant žemės sėdi duktė Gražutė, stovi iš kairės pirmas – Jurgis Šlapelis, prie jo Marija Šlapelienė, šalia jos – sūnus Skaistutis, prie jo – vyresnioji duktė Laimutė. 1934 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/hTYKW.
- Gražutė Šlapelytė su studentais ant Gedimino kalno. 1934 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/OtZYB.
- Gražutė Šlapelytė su kitais pedagogais. Sėdi antroje eilėje antra iš kairės. Ji kurį laiką su pertraukomis dėstė lietuvių ir lenkų kalbas, Lietuvos geografiją ir Lenkijos istoriją Vytauto Didžiojo ir Švenčionių gimnazijose. 1935 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/GfAML.
- Gražutė Šlapelytė su draugu vaikšto po Vilniaus apylinkes. Gražutė Šlapelytė su draugu išėjusi pasivaikščioti po pavasarines Vilniaus apylinkes. Tais metais Gražutė dar studijavo Vilniaus universitete polonistiką ir lituanistiką bei dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1936 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/xdgy9.
- Gražutė bibliotekoje. Šlapelių dukra Gražutė 1939 m. dirbo Lituanistikos institute Kaune, Lietuvai atgavus sostinę ji persikėlė į Vilnių, kur dirbo Lietuvių kalbos institute. 1939 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/us4eT.
Literatūra ir šaltiniai
1. Dėl Lietuvos Respublikos piliečių apdovanojimo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu ir Gedimino ordino medaliu: Lietuvos Respublikos prezidento dekretas, 2000 m. vasario 11 d. Nr. 768, Vilnius // Valstybės žinios. – 2000, vasario 18 d. Nr. 14, p. 10-11.
2. Gargasaitė, Dalia. Išsaugoti namai ir atmintis. – Portr. // Švyturys. – 1994, Nr. 7, p. 26.
3. Gudonytė, Alma. Gražutė Šlapelytė-Sirutienė – vyresniosios kartos vilnietė. – Portr. // Voruta. – 1999, lapkr. 20, p. 2.
4. Jonaitienė, Julija. Muziejaus fundatorės atminimo lenta // Voruta. – 2001, gruod. 22, p. 2
5. Šlapelytė-Sirutienė, Gražutė Marija. – Portr. // Lietuvių enciklopedija. –Boston (Mass.), 1964. – T. 30, p. 42.
6. Šlapelytė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004. – 230 p.: iliustr., faks.
7. Veličkaitė, Lidija. Gražutė Šlapelytė-Sirutienė – išeinat į Amžinybę: [apie filologės, visuomenės veikėjos, spaudos bendradarbės, gyvenusios JAV, laidotuves Vilniuje]
. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2009, liep. 25, p. 6.
8. „Vilniaus garso” premija – [išeivijos visuomenės veikėjai] G. Šlapelytei-Sirutienei // Lietuvos aidas. – 2000, kovo 11, p. 3.
9. Marija and Jurgis Šlapelis House-museum: texts by Vida Girininkienė, Jolanta Paškevičienė and Danguolė Žemaitytė, [Vilnius, 2012], p. 17-18.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2025



























