1939 m. įstojo į Kaune veikusio Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą studijuoti literatūrą. Antrojo pasaulinio karo metais universitetą perkėlus į Vilnių, studijas tęsė šiame mieste ir dirbo Vilniaus vaikų namuose auklėtoja. 1943 m. naciams uždarius universitetą, studijavo nelegaliai ir gavo VDU diplomą, kurio sovietinė valdžia nepripažino. Keletą metų darbavosi leidykloje, o nuo 1948 m. pradėjo dirbti Mokslų akademijos Istorijos institute redaktore bibliografe. Eksternu išlaikiusi egzaminus Vilniaus pedagoginiame universitete, 1952 m. įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos diplomą. 1955 m. Maskvoje apgynė kandidatinį (dabar daktaro) darbą „Lietuvių kolūkiečių šeimos buitis“. Disertacijoje daug vietos buvo skirta šeimai. Tai buvo akstinas toliau tyrinėti lietuvių šeimą Lietuvoje. 1993 m. apginta disertacija (suteikusi habilituoto daktaro laipsnį) apie linininkystę („Lietuvos linininkystė XVIII a. – XX a. pirmojoje pusėje: Inventorius ir papročiai“). Visą savo gyvenimą talentinga mokslininkė paskyrė Lietuvos etnologijai ir Lietuvos istorijos institutui. Mokslininkė dirbo ir pedagoginį darbą, dalyvavo rengiant naujus etninės kultūros globos istatymus. Ji dirbo žurnalų „Etninė kultūra“ ir „Liaudies kultūra“ redakcijose, buvo viena pirmųjų moterų išrinkta Lietuvių katalikų mokslo akademijos nare. Tarp kitų visuomeninių pareigų Angelė Vyšniauskaitė darbavosi Respublikinės ir Vilniaus miesto tradicijų taryboje, „Žinijos“, „Ethos“ draugijose [3, 4, 5]. Mirė 2006 m. liepos 9 d. Vilniuje. Palaidota gimtajame Skriaudžių kaime (Prienų r.) [3].
Apie A. Vyšniauskaitę rašoma lietuviškose enciklopedijose, leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje“ (Kaunas, 2000, 2002), „Kas yra kas Vilniaus apskrityje, 2003“ (Kaunas, 2003), žinyne „100 Tėviškės žinovų“ (Vilnius, 2001), Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ [4], tęstiniuose leidiniuose, periodikoje. Poetai, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nariai, yra parašę eilėraščių, skirtų Angelės Vyšniauskaites atminimui [1, 6, 7].
2006 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, ant namo Antakalnio g. 83/ Tverečiaus 2A (Antakalnio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romas Kvintas). Joje iškalti trijų, čia gyvenusių, garsių mokslininkų vardai: Angelė Vyšniauskaitė, Antanas Lyberis, Juozas Pikčilingis, kurie „Mylėjo tėvų žemę, brangino jos kalbą ir lietuvių būdą”. Atminimo lenta įrengta Vilniaus savivaldybės Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėjos Albinos Šiupienienės iniciatyva [2].
2004 m. Lietuvos istorijos institutas išleido Angelės Vyšniauskaitės bibliografijos rodyklę [8].
Literatūra ir šaltiniai
1. Dekaminavičienė, Elena. Žvakė : skiriu Angelei Vyšniauskaitei : [eilėraštis] // Gimtinė. – 2006, rugs. 1-30 (Nr. 9), p. 11.
2. Kalbininkų J. Pikčilingio, A. Lyberio ir etnologės A. Vyšniauskaitės atminimui. – Iliustr. // Gimtinė. – 2006, lapkr. 1-30 (Nr. 11), p. 2.
3. Kalnius, Petras. Angelė Vyšniauskaitė (1919 05 15 – 2006 07 09) : In Memoriam. – Portr. // Lietuvos etnologija. – [T.] 6 (15) (2006), p. 255-258; Prieiga per internetą: <http://www.istorija.lt/le/vysniauskaite.html>.
4. Kondratas, Benjaminas. Angelė Vyšniauskaitė : [biografija] // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2008. – Kn. 5, p. 195.
5. Paukštytė-Šaknienė, Rasa. Angelė Vyšniauskaitė (1919 05 15 – 2006 07 09) // Lietuvos istorijos metraštis. – 2006, [t.] 1, p. 189-190.
6. Pėžaitienė, Joana. Tu krauni lobių skrynią : (skiriu prof. habil. dr. Angelei Vyšniauskaitei) : [eilėraštis] // Minčių pusny. – Kaunas, 2008. – P. 28.
7. Šalčiūnas, Jeronimas. Mes – laikini : A. a. prof. A. Vyšniauskaitės atminimui : [eilėraštis] // Gimtinė. – 2006, lapkr. 1-30 (Nr. 11), p. 11.
8. Angelė Vyšniauskaitė : bibliografijos rodyklė, 1949-2004. – Vilnius, 2004. – 70, [2] p. : portr.
Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2010