Baigė Šakių gimnaziją. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo sovietų kariuomenėje, buvo sužeistas [8]. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, mokėsi aspirantūroje. Nuo 1954 m. visą gyvenimą dirbo Vilniaus universitete: yra vadovavęs Lietuvių kalbos katedrai, Filologijos fakultetui.
Prof. Juozas Pikčilingis yra lietuvių lingvistinės stilistikos pradininkas. Vilniaus universitete jis pirmasis dėstė lietuvių kalbos stilistikos kursą ir parengė daug tos srities specialistų. Mokslininkas yra vertingų monografijų autorius, prisidėjo prie akademinės ir dabartinės lietuvių kalbos gramatikų, vadovėlių mokykloms bei frazeologijos žodynų leidimo. Profesorius buvo Vilniaus m. kalbos komisijos pirmininkas, Vilniaus zanavykų bendrijos valdybos narys, Gimtojo žodžio bičiulių „Aidijos” aktyvus narys [8].
1977 m. už monografiją „Lietuvių kalbos stilistika“ (1-2 d., 1971-75), autoriui buvo paskirta Lietuvos valstybinė premija [4, 5, 8]. J. Pikčilingis buvo pirmasis Šakių rajono savivaldybės įsteigtos Jono Jablonskio premijos laureatas (2000 m.). Gautas lėšas paskyrė žymiojo kalbininko paminklui [8].
J. Pikčilingis mirė Vilniuje, palaidotas Sintautuose (Šakių r.) [4]. Ant kapo pastatytas paminklas (skulpt. Vidas Cikana) – Motinos skulptūra. Paminkle iškalti paties mokslininko žodžiai: „Tu, gimtasis mano žodi, tu, didysis mano rūpesti” [6a].
Prof. Vladas Žukas parašė knygą apie savo studijų draugą ir ilgametį bendradarbį „Gyvenimas gimtajai kalbai: Juozas Pikčilingis” [8]. Knygoje sujungta mokslinė kalbininko darbų analizė su atsiminimais ir kitokiais tekstais. Recenzentai įvertino šį leidinį kaip gražų paminklą J. Pikčilingio asmenybei ir darbams. Kartu buvo nurodyta keletas leidinio netikslumų, kuriuos reikėtų pataisyti ateityje rašant apie šį mokslininką [8].
Knygoje rašoma, kad kalbininko bibliotekoje buvo apie 6 tūkst. knygų. Po J. Pikčilingio mirties nė viena biblioteka nesutiko paimti visų leidinių, todėl 1992 m. jie buvo išskirstyti po atskiras bibliotekas. Vertingesnius filologijos veikalus, knygas su dedikacijomis, savininko įrašais (apie 165 egz.) paėmė Vilniaus universiteto biblioteka. Apie 50 knygų užsienio kalbomis, žodynai perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Per 200 kalbos ir literatūros mokslo knygų iš J. Pikčilingio asmeninės bibliotekos buvo perduota Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai [8, p. 183].
Minint J. Pikčilingio 75-ąsias gimimo ir 10-ąsias mirties metines išleistas mokslininko atminimui skirtas leidinys „Per žodžio gyvastį ir dvasią“ (Vilnius, 2001). Jame randame keletą paties kalbininko tekstų, dokumentinės medžiagos, straipsnių ir prisiminimų.
Filologijos mokslų daktarės Vaidos Knabikaitės monografija „Lingvistinės lietuvių stilistikos raida XX amžiuje“ (Vilnius, 2006) skiriama profesoriaus Juozo Pikčilingio, lingvistinės lietuvių stilistikos mokyklos kūrėjo, aštuoniasdešimtmečiui paminėti. Apie J. Pikčilingį rašoma prof. Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai” (Vilnius, 2009), informaciniame leidinyje „Zanavykų krašto kalbininkai“ (Šakiai, 2010) ir kt.
Vilniaus universiteto prof. kalbininkės Evaldos Jakaitienės knygoje „Gyvenau… Ir dar noriu“ (Vilnius, 2012) yra prisiminimų ir apie buvusį dėstytoją, vėliau kolegą prof. Juozą Pikčilingį (p. 131-139).
J. Pikčilingį pažinoję literatai, buvę jo mokiniai, skyrė kalbininkui savo eilėraščius [1, 2, 7].
Kalbininkui skirtoje Vlado Žuko knygoje minima, kad mokslininkas yra gyvenęs keliose Vilniaus vietose: Mokslininkų namuose (dabar J. Tumo-Vaižganto g. 9, Naujamiesčio seniūnija), taip pat Tverečiaus gatvėje Antakalnyje (Antakalnio seniūnija) [8].
2006 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, ant namo Antakalnio g. 83 / Tverečiaus g. 2A (Antakalnio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romas Kvintas). Lentoje iškalti trijų, čia gyvenusių, mokslininkų vardai: Juozas Pikčilingis, Antanas Lyberis, Angelė Vyšniauskaitė ir šie žodžiai: „Mylėjo tėvų žemę, brangino jos kalbą ir lietuvių būdą”. Atminimo lenta įrengta Vilniaus savivaldybės Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėjos, buvusios profesoriaus diplomantės, Albinos Šiupienienės iniciatyva [3].
Šakių rajono Sintautų mokyklos muziejuje yra prof. Juozui Pikčilingiui skirta memorialinė ekspozicija [6].
1997 m. Jūratė Adomonytė yra parengusi rodyklę „Profesoriaus J. Pikčilingio gyvenimas ir lingvistinė bibliografija”, kuri minima Vlado Žuko knygoje „Gyvenimas gimtajai kalbai” [8, p. 65].
Literatūra ir šaltiniai
1. D’Erceville, Danielė. O tėvų žemele: J. Pikčilingiui atminti: [eilėraštis] // Klaipėda. – 1998, saus. 22, p. 25.
2. Jasinskienė, Ona. „Šuliniai…” : skiriu profesoriui J. Pikčilingiui: [eilėraštis]. – Portr. // Valsčius. – 1996, saus. 12.
3. Kalbininkų J. Pikčilingio, A. Lyberio ir etnologės A. Vyšniauskaitės atminimui: [apie memorialinės lentos Vilniuje atidengimą]. – Iliustr. // Gimtinė. – 2006, lapkr. 1-30 (Nr. 11), p. 2.
4. Pikčilingis Juozas (1926 sausio 3 Joniškiuose – 1991 spalio 17 Vilniuje; palaidotas Sintautuose, Šakių r.), lietuvių kalbininkas. – Portr. // Lietuvių kalbos enciklopedija. – Vilnius, 1999. – P. 485-486.
5. Puodžiukaitienė, Marija. Gimtosios kalbos ąžuolas Juozas Pikčilingis [1926-1991: biografija]. – Portr. // Puodžiukaitienė, Marija. Sintautų mokyklos šviesa. – Kaunas, 2004. – P. 166-167.
6. Puodžiukaitienė, Marija. Ką byloja muziejaus stendai : prof. Juozui Pikčilingiui // Puodžiukaitienė, Marija, Staniulis, Vidmantas. Muziejus, kultūros vertybės, žmogus. – Kaunas – Sintautai, 2009. – P. 58-63.
6a. Puodžiukaitienė, Marija. Profesoriaus Juozo Pikčilingio kapas. – Iliustr. // Puodžiukaitienė, Marija. Sintautų krašto keliais: istorijos, kultūros, gamtos paminklai, rašytojai, signatarai ir jų tėviškės. – Vilnius, 2006. – P. 47, 49.
7. Vilčinskienė, Valerija. Tiek nedaug; Esu…: J. Pikčilingiui: [eilėraščiai]. – Iliustr. // Draugas. – 2002, rugs. 27, p. 5.
8. Žukas, Vladas. Gyvenimas gimtajai kalbai: Juozas Pikčilingis. – [Vilnius], 2001. – 244, [1] p.: iliustr.
[Recenzija] / Aldonas Pupkis. – Rec. kn.: Gyvenimas gimtajai kalbai: Juozas Pikčilingis / Vladas Žukas. Vilnius, 2001 // Gimtoji kalba. – 2002, Nr. 1, p. 11-12.
Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2010