Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis. – Utena, 2023. Knygos viršelis
Kunigaikštis, Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas Antanas Karolis Giedraitis gimė 1848 m. vasario 20 d. Vilniaus apskrityje, Karvio dvare, Lietuvos didikų šeimoje. Pradinius mokslus būsimasis geologas gavo namuose, vėliau rusų kalba mokėsi Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje. Ją kartu su kitais 23 abiturientais baigė 1867 m. 1872 m. pradėjo studijuoti Freibergo kalnakasybos akademijoje, bet 1876 m. studijas nutraukė ir diplomo negavo. Tais pačiais metais A. K. Giedraitis įstojo į Tartu (Dorpato) universitetą. Studijavo vienerius metus, įgijo kandidato laipsnį (tolygų magistro laipsniui kitose Europos šalyse). 1899 m. įkūrus Jekaterinoslavo (dabar Dnipras, Ukraina) aukštąją kalnakasybos mokyklą ir priėmus pirmuosius studentus, nuo 1900 m. rugsėjo iki 1902 m pabaigos A. K. Giedraitis dirbo mineralogijos ir petrografijos dėstytoju. Antanas Karolis Giedraitis mirė 1909 spalio 26 d. Vilniuje. Palaidotas parapinėse Karvio kapinėse šalia savo tėvo Edmundo. Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) saugoma Karvio Romos katalikų bažnyčios 1909 m. mirties metrikų knyga, kurioje yra įrašas apie kunigaikščio A. K. Giedraičio mirtį. Jame rašoma, kad „61-ų metų Karvio bažnyčios parapijietis mirė nuo vėžio 1909 m. spalio 26 d. Vilniuje, Žvėryne, Maloniojoje gatvėje“.
Mokslininkas 1878–1882 m. tyrinėjo Lietuvą, Baltarusiją ir šiaurės rytų Lenkiją. Pirmasis Lietuvoje detaliai aprašė kvartero nuogulas, buvo kontinentinio apledėjimo šalininkas [3]. 1882 m. įkūrus Rusijos Geologijos komitetą, tapo jo bendradarbiu, vykdė geologinius maršrutus Kauno ir Suvalkų gubernijose, o jų medžiagą panaudojo 10 varstų mastelio geologinio žemėlapio 5-tam lapui sudaryti. Šių tyrimų medžiaga paskelbta Komiteto leidinyje. Tyrinėjo Polesės geologiją. Šių tyrimų ataskaitos pirmą kartą buvo paskelbtos 1886–1887 m.
Svarbiausias A. K. Giedraičio parengtas darbas „Vilniaus, Kauno, Suvalkų, Gardino ir Minsko gubernijų geologinis žemėlapis“, 1895 m. paskelbtas leidinio „Mатериалы для геологии России“ 17 tome. Žemėlapis sudarytas remiantis autoriaus tiesioginių stebėjimų duomenimis, vietinių žmonių liudijimais ir savo metodologija nesiskiria nuo geologinių žemėlapių, sudaromų dabartiniais laikais [17]. Mokslininko geologinių tyrinėjimų ataskaitos išspausdintos 1881–1922 m. Varšuvoje išleisto leidinio „Pamiętnik Fizyjograficzny“ 6-tame [12, 13] ir 7-tame tomuose [14]. Jo mokslinės publikacijos paskelbtos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis, o tyrimų rezultatai iki šiol aptariami ir cituojami leidiniuose lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis.
2023 m., minint kunigaikščio geologo Antano Karolio Giedraičio 175-metį, išleista knyga „Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis“ [6]. Knygos sudarytojas ir atsakingasis redaktorius – habil. dr. Valentinas Baltrūnas. Leidinyje pateikiama A. K. Giedraičio šeimos ir tėviškės gimtajame Karvyje istorijos apžvalga, vykdytų geologinių tyrimų Lietuvoje ir gretimuose kraštuose, Turkmėnijoje ir Rytų Sibire analizė.
Apie Antaną Giedraitį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4], knygoje „Lietuvos TSR geologijos istorija“ [5], žinyne „Биографический справочник“ [16]. Straipsnių apie Antano Giedraičio geologinius tyrinėjimus yra žurnale „Geologijos akiračiai“ [8, 9, 11]. Juzefo Ostrovskio straipsnis apie geologą publikuojamas monografijos „Ziemia Wileńska“ 1-mame tome [15]. Geologo vaikystę Karvio dvarelyje aprašė Jūratė Mičiulienė straipsnyje „Karvio dvarelis, kuris mena kunigaikščio, geologo Antano Karolio Giedraičio vaikystę“ [1, 7].
2023 m. geologų bendruomenės jėgomis buvo sutvarkyta kunigaikščio ir jo tėvų kapavietė, pastatytas antkapinis paminklas.
Profesorės Zinos Gineitienės iniciatyva ir pastangomis šalia Karvio dvaro pastatytas atminimo akmuo šiame dvare gyvenusiems kunigaikščiams Giedraičiams, gūdžiais carizmo laikais kovojusiems už Lietuvos laisvę [1, 2].
Vilniuje, Savanorių pr. 1 (Naujamiesčio seniūnija), ant 1883 m. A. K. Giedraičio iniciatyva išgręžto „Poguliankos“ gręžinio bokštelio pakabinta memorialinė lenta [2].
1994 m. įsteigta A. K. Giedraičio premija jaunajam geologijos mokslininkui. 2020 m. įkurtas A. K. Giedraičio geologijos fondas, kuris nusipelniusiems Lietuvos geologijai ir kultūrai geologams įteikia garbės ženklą „Auksinis geologo plaktukas“ [2, 10].
Literatūra ir šaltiniai
1. Baltrūnas, Valentinas, Geologas kunigaikštis Antanas Giedraitis – Vilniaus krašto gyventojas / Valentinas Baltrūnas, Violeta Pukelytė // Voruta. – 2021, Nr 4, p. 47–54.
2. Baltrūnas, Valentinas. Paminėtas geologo kunigaikščio Antano Karolio Giedraičio 175 – metis. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2023, birž. 7, p. 8; Prieiga per internetą: <https://mokslolietuva.lt/2023/06/paminetas-kunigaikscio-geologo-antano-karolio-giedraicio-175-metis/>.
3. Dalinkevičius, Juozas. Giedraitis ir jo geologiniai tyrimai Lietuvoje / Juozas Dalinkevičius, Juozas Paškevičius, Petras Vaitiekūnas // Geografinis metraštis. – Vilnius, 1969. – T. 10, p. 223–232.
4. Gaigalas, Algirdas. Antanas Giedraitis. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 635.
5. Grigelis Algimantas. Pirmieji geologiniai tyrinėjimai (XVIII a. pabaiga–XX a. pradžia): [rašoma apie A. Giedraitį] // Lietuvos TSR geologijos istorija. – Vilnius, 1981. – P. 23-51.
6. Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis. – Utena, 2023 m. – 206, [1] p.: iliustr., faks., portr., žml.
7. Mičiulienė, Jūratė. Karvio dvarelis, kuris mena kunigaikščio, geologo Antano Karolio Giedraičio vaikystę. – Iliustr., portr. // Žaliasis pasaulis. – 2023, spal. 5 (Nr. 17), p. 1, 5, 7.
8. Paškevičius Juozas. Geologas Antanas Giedraitis ir jo vardo premija // Geologijos akiračiai. – 2010, Nr. 1–2, p. 80–82; Prieiga per internetą: <http://lgeos.lt/images/stories/geologijos_akiraciai/2010_01_02/80.pdf>.
9. Pukelytė, Violeta. Paminėtas geologo kunigaikščio Antano Karolio Giedraičio 175-etis. – Iliustr. // Geologijos akiračiai. – 2023, Nr. 3/4, p. 87–92.
10. Uktveris, Augustas. Pelnę žemės gelmių šilumą: Valdovų rūmuose, pasitinkant geologo dieną, buvo teikiami Antano Giedraičio fondo garbės ženklai „Ausinis geologo plaktukas“. – Iliustr., portr. // Žaliasis pasaulis. – 2023, birž. 8 (Nr. 11), p. 2.
11. Žalūdienė, Gailė. Antano Giedraičio geologiniai tyrinėjimai. Minint 170-ąsias gimimo metines // Geologijos akiračiai. – 2018, Nr. 1, p. 17–20.
12. Giedroyć Antoni. 1886a. Sprawozdanie z poszukiwań geologicznych, dokonanych w gub. Grodzieńskiej i przyleglych jej powiatach Królewstwa Polskiego i Litwi w r. 1878 // Pamiętnik Fizyjograficzny. – Warszawa, 1886. – T. 6, p. 3–16.
13. Giedroyć Antoni. 1886b. Sprawozdanie o badaniach geologicznych, dokonanych z polecenia komitetu Geologicznego w pow. Augustowskim i na Źmujdzi w. r. 1883 // Pamiętnik Fizyjograficzny. – Warszawa, 1886. – T. 6, p. 17–27.
14. Giedroyć Antoni. 1887. Sprawozdanie o badaniach geologicznych wzdluź linii kolei Wileńsko – Rowieńskiej, dokonanych w. r. 1884 i 1885 // Pamiętnik Fizyjograficzny. – Warsawa, 1887. – T. 7, p. 3–9.
15. Ostrowski, Juzef. Litwini na Ziemi Wileńskiej // Ziemia Wileńska. – Wilno, 1930. – T. 1, p. 226–249.
16. Гедройц Антон Эдмундович // Биографический справочник. – Мнинск, 1982. – Т. 5, p. 142–737.
17. Гедройц Aнтон. Геологические исследования в губерниях Виленской, Гроденской, Минской, Волынской и северной части царства Польского // Материалы для геологии России. – С-Петербург, 1895. – Т. 17, p. 133–325.
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2026