Gediminas

Nikžentaitis, Alvydas. Gediminas. – Vilnius, 1989. Knygos viršelis

Nikžentaitis, Alvydas. Gediminas. – Vilnius, 1989. Knygos viršelis

Gediminaičių dinastijos valdovas. Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Iki 1316 m. valdė Trakus ir veikė Žemaitijoje. Gediminas pirmasis iš valdovų ėmėsi kontrpropagandinių priemonių prieš vokiečių agresiją į baltų žemes. Laiškuose popiežiui jis teigė, kad jie siekia ne Lietuvos krikšto, o ją užgrobti [7].
Apie Gediminą žinoma labai nedaug, o istorijos šaltiniai, pasakojantys apie Gedimino asmenybę ir valdymą yra labai prieštaringi. Daugelį didžiojo kunigaikščio gyvenimo faktų iki šiol negalima plačiau nušviesti [12]. Gedimino mirties vieta ir aplinkybės irgi nežinomos. Manoma, kad Gediminas žuvo nuo sąmokslininkų prie Veliuonos [7, 12].

Valdant Gediminui buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, kuri rėmėsi žemvaldžiais feodalais. Sustiprėjo valdymo sistema. Į didesnes užkariautas valdas Gediminas vasaliniais kunigaikščiais dažniausiai skyrė savo brolius arba suaugusius sūnus. Santykius su žymiausiais kunigaikščiais reguliavo sutartimis. Siekė sudaryti geresnes sąlygas plėsti ir gerinti žemdirbystę, augti miestams, plėtoti amatus, prekybą ir kultūrą. Sustiprino Vilniaus pilį. Vilnius Gedimino laikais tapo tikrąja Lietuvos sostine [7].

Apie Didįjį Lietuvos kunigaikštį rašoma šiuose leidiniuose: Alvydas Nikžentaitis. „Gediminas“ [12], Edvardas Gudavičius, Rokas Varanauskas „Gediminaičiai“ [7], „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009) ir daugelyje kitų.

Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans = Gedimino laiškai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans = Gedimino laiškai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Juozėnas, Dainius.Vilniaus legenda. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Juozėnas, Dainius. Vilniaus legenda. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Istorinėje literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad Gediminas – Vilniaus įkūrėjas, yra pagrįsta. Miesto įkūrimo data paprastai laikoma jo pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. 1323 metų Gedimino laiškuose pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas. Manoma, kad Didysis kunigaikštis Gediminas sudarė sutartis ir rašė laiškus Vilniaus Aukštutinėje pilyje. Savo laiškuose, kurių išlikę tik nuorašai, saugomi Latvijoje, Gediminas rašo apie pilį, apie miestą, užsimena apie mieste esančias pranciškonų ir dominikonų bažnyčias [5, 8]. Remdamiesi šiais motyvais ir neturėdami pagrįstų įrodymų, kad Vilnius buvo Lietuvos sostinė jau Mindaugo laikais, Vilniaus įkūrėju galime laikyti Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą. [11].
Istorijos faktus papildo Vilniaus įkūrimo legenda, užrašyta XVI a. Lietuvos metraštyje [1]. Ši legenda byloja, kad medžiodamas kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio žynys Lizdeika išaiškino sapną, reiškiantį, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis [1].
Ši legenda laikoma viena gražiausių Lietuvos legendų [9]. Ji išversta į kelias užsienio kalbas.

Vilniaus Aukštutinė pilis ir Vilniaus simboliu tapęs jos bokštas vadinamas Gedimino vardu.
Gedimino valdymo metais Vilnius tapęs LDK sostine, sparčiai augo ir buvo didelis Vidurio ir Rytų Europos politinis ir ekonominis centras. Jame kirtosi svarbiausieji prekybos keliai tarp Rytų ir Vakarų. Čia vykdavo svarbios politinės derybos su Vokiečių ordino vadovybės, Lenkijos valdovų, mongolų-totorių chanų pasiuntiniais. Gedimino pilyje buvo sprendžiami daugelio rytinių kaimynų likimai. Vilniuje buvo pastatytas gynybinių įtvirtinimų, tarp jų ir mūrinių, kompleksas. Tokius įtvirtinimus to meto Lietuvoje turėjo tik patys svarbiausieji centrai. Aptardami Gedimino valdymo reikšmę istorikai sako, kad kunigaikštis rado Vilnių medinį, o paliko mūrinį [12].

1996 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, prie Arkikatedros buvo iškilmingai atidengtas paminklas Kunigaikčiui Gediminui, sukurtas lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915-1997) [4, 11]. Iškilmėse dalyvavo ir kalbėjo skulptoriaus žmona Aleksandra Kašubienė. Į Arkikatedros varpinės pusę atgręžtas bronzinis Gediminas, stovėdamas greta žirgo, kairėje rankoje laiko kalaviją, dešinę pakėlęs laimina miestą. Kaip sakė, pats skulptūros autorius „man norėjosi tokių tėviškų, lyg viską apimančių [rankų], jo mosto ir žvilgsnio nuo aukšto postamento, primenančių, kad tai jis įtvirtino Vilnių kaip Lietuvos sostinę, rūpinosi visos valstybės gerove“ [10].
Poetas Justinas Marcinkevičius sukūrė paminklo atidengimo šventei skirtą eilėraštį „Gediminas: Nostra Vilna“. Eilėraščio rankraštis ir skulptoriaus Antano Žukausko sukurta moneta Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui saugomi kapsulėje, kuri įmūryta į paminklo pamatus [4].

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklas Vilniuje. – Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio
Gedimino paminklas Vilniuje. –
Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Apie paminklo kūrimo istoriją, jo atidengimo iškilmes yra išleistas gausiai iliustruotas Beatrčės Kleizaitės-Vasaris sudarytas leidinys „Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklas Vilniuje“ [4]. Jos pastangomis buvo įkurtas Kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondas ir pastatytas paminklas. „Šis paminklas kurtas ir statytas su meile ir pagarba tauriam valdovui, kuris valdė ne kalaviju, ne smurtu, ne kivirčais, bet blaiviu sveiku protu“, – kalbėjo paminklo Fondo pirmininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris per atidengimo šventę [4].

1991 m. Nemenčinėje (Vilniaus r.) buvo pastatytas koplytstulpis Lietuvos kunigaikščiui Gediminui (aut. liaudies meistras Zigmas Daugėla, Ežero g. 14, Nemenčinės Gedimino gimnazijos kieme).

2023 m. sausio 25-ąją, Vilniaus 700-ojo gimtadienio dieną, Valdovų rūmuose atidengtas paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“ (skulpt. Martynas Gaubas), skirtas pažymėti pirmojo Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejui. Paminkle iškalti kunigaikščio laiškų fragmentai, kuriuos atrinko Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kūrinį mecenavo Ina ir Darius Zubai. Šis paminklas yra Vilniaus klubo dovana miestui.

Gedimino vardas iškaltas Lietuvos tūkstantmečiui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minimos 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m. Vilniaus Vingio parke (Vilkpėdės seniūnija).

1992 m. Vilniaus miesto taryba nusprendė rugsėjo mėnesį švęsti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šventę. Kartais ši šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu ir švenčiama anksčiau.
Tuo pat metu buvo nuspręsta įsteigti kasmetinę premiją (vėliau ji buvo pavadinta „Vilniaus garso“ premija) už nuopelnus Vilniaus miestui, ją įteikiant Gedimino šventės metu [13].
Rugsėjo 28 dieną švenčiama Gedimino diena.

2003 m. įsteigta Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija.

1996 m. rugpjūčio 22 dieną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Vilniaus technikos universitetui suteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą ir jis pavadintas Vilniaus Gedimino technikos universitetu [3].

Vilniaus rajone nuo 2008 m. veikia Nemenčinės Gedimino gimnazija.

Gedimino prospektas – centrinė Vilniaus miesto gatvė nuo Katedros aikštės iki Žvėryno tilto. Gedimino aikštė pradėjo formuotis XVIII a. pabaigoje nugriovus Žemutinės pilies rūmus ir dalį gynybinės sienos. Gatvės pavadinimas buvo daug kartų keistas. Carinės Rusijos valdžios metais vadinosi Šv. Georgijaus prospektu, vėliau – Adomo Mickevičiaus, Gedimino gatve, sovietinės okupacijos metais – Stalino, Lenino prospektu. Nuo 1989 m. – Gedimino prospektu [2, 6].
Gedimino gatvės yra Trakuose ir Ukmergėje.

Literatūra ir šaltiniai

1. Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą // Lietuvos metraštis: Bychovco kronika. – Vilnius, 1971. – P. 71-72.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. – Vilnius, 2000, p. 168.
3. Dėl Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino vardo suteikimo Vilniaus technikos universitetui. Nutarimas [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011-01-17]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_lp_id=30464&p_query=Vilniaus%20gedimino%20technikos&p_tr2=1>.
4. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklas Vilniuje. – Vilnius, 1998. – 48 p.: iliustr.
5. Gediminas. Lietuvos didysis kunigaikštis. Gedimino laiškai. – Vilnius, 1966. – 199 p.
6. Gedimino aikštė // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1978. – T. 4, p. 25.
7. Gudavičius, Edvardas. Gediminas / Edvardas Gudavičius, Rokas Varanauskas // Gediminaičiai. – Vilnius, 2005. – P. 29-34.
8. Gudavičius, Edvardas. Gediminas ir Vilnius. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1992, rugs. 26, p. 1, 7.
9. Juozėnas, Dainius. Vilniaus legenda. – Vilnius, 2007. – [30] p. : iliustr.
10. Kašuba, Vytautas. V. Kašuba: „Gediminas – diplomatas, todėl kardas kairėje rankoje“ : [pokalbis su paminklo LDK Gediminui autoriumi, skulptoriumi / užrašė] Rusnė Marčėnaitė. – Portr. // Lietuvos rytas. – 1996, rugs. 21 (rus. rugs. 27), p. 59.
11. Marčėnaitė, Rusnė. Prie katedros – paminklas Lietuvos sostinės įkūrėjui : [LDK Gediminui]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1996, rugs. 23, p. 3.
12. Nikžentaitis, Alvydas. Gediminas : monografija. – Vilnius, 1989. – 125 p. – Bibliogr.: p. 118-124.
13. Vilnius. Kelias į savivaldą = Vilnius. The way to self-governing = Vilnius. Der Weg zur Selbstverwaltung – Vilnius, 1994, p. 29. 

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011

Dalintis straipsniu: