Lukoševičius, Juozas. Atsiminimai ir laiškai. – Vilnius, 1982. Knygos viršelis
Juozas Vaclovas Lukoševičius gimė 1863 m. gruodžio 1 d. Bikiškės dvare, Vilniaus apskrityje. 1875 m. įstojo į Vilniaus progimnazijos 1-ąją klasę, vėliau mokėsi Vilniaus berniukų 1-oje gimnazijoje. 1883 m. įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos–matematikos fakulteto Gamtos mokslų skyrių. Mokydamasis įsitraukė į politinę konspiracinės organizacijos „Narodnaja volia“ veiklą. 1887 m. kovo 1 d. pasikėsinus į carą buvo suimtas ir uždarytas į Šliselburgo tvirtovę kalėti 18,5 metų. Nelaisvės sąlygomis gimė mintis sudaryti 7 tomų „Elementarų mokslinės filosofijos kursą“. Kalėjime buvo parašytas leidinio „Neorganinis Žemės gyvenimas“ III tomas, „Organinio Žemės gyvenimo“ IV tomas bei kitų tomų kai kurios dalys. Išėjęs iš kalėjimo nuo 1907 m. skaitė paskaitas P. Lesgafto Aukštuosiuose kursuose, nuo 1916 m. – Aukštuosiuose geografijos kursuose. Nuo 1913 m. dirbo Geologijos komiteto bibliotekoje moksliniu bendradarbiu. 1918 m. Aukštuosius geografijos kursus reorganizavus į Geografijos institutą, buvo paskirtas pirmuoju jo rektoriumi. 1915–1919 m. dirbo geologu Petrogrado Prekybos uostų skyriaus Hidrometeorologijos dalyje. Bendradarbiavo Rusijos mokslinės literatūros žurnalų redakcijose, atspausdino daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių bei apybraižų, 1908–1911 m. išleido kalėjime parašytą trijų knygų kapitalų veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo paskirtas vidurinių mokyklų vizitatoriumi. nuo 1920 m. – Stepono Batoro universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto profesorius. Mokslininkas įkūrė Geofizikos, Mineralogijos katedras. Buvo Geofizikos katedros vadovas, iki 1925 m. skaitė fizinės geologijos ir petrografijos paskaitas, kristalografijos, mineralogijos ir geologijos kursą, vadovavo studentų praktikos darbams. J. V. Lukoševičius mirė 1928 m. spalio 20 d. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse [1, 4].
J. V. Lukoševičiaus indėlis į Žemės pažinimo mokslus – įvairiapusis: jis vienas pirmųjų kontrakcinės hipotezės idėjas papildė izostazinės teorijos teiginiais, išskyrė uolienų metamorfizmo zonas, ultrametamorfizmo sritį bei vystė kristalinių skalūnų kilmės hipotezę, suformavo visuotinės paleogeografijos pagrindus ir sudarė atskirų geologijos periodų planetos paleogeografines schemas [4, 5, 6].
Už veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“ Rusijos geografų draugijos taryba 1909 m. mokslininką apdovanojo Semiono–Tianšanskio medaliu. 1912 m. Mokslų akademijoje geologui įteikta Achmatovo premija.
Łukaszewicz, Józef. Pierwszy marca 1887 roku: wspomnienia Józefa Łukaszewicza. – Warszawa, 1981. Knygos viršelis
1981 m. Lenkijoje išleista Juozo Lukoševičiaus atsiminimų knyga „Pierwszy marca 1887 roku“ [10]. 1982 m. Vilniuje išspausdinti jo „Atsiminimai ir laiškai“ [3].
2005 m. išleista Lietuvos mokslų akademijos Fizinių mokslų daktarės Gailės Žalūdienės monografija „Juozo Lukoševičiaus Žemės gelmių raidos koncepcija“ [6]. J. Lukoševičiaus veikla analizuojama leidinių „Geologija“ [5], „Geologijos akiračiai“ [7] moksliniuose straipsniuose. Žymaus geologo biografija pateikta „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [1], „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [2], žodyne „Polski Słownik Biograficzny“ [8]. Apie J. Lukoševičių rašė žurnalo „Geologija“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius, profesorius Juozas Paškevičius [4].
Apie žymų Lietuvos geologą Juozą Lukoševičių, kuris už pasikėsinimą į carą Aleksandrą III buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista katorga iki gyvos galvos, yra sukurtas dokumentinis filmas „Kalinys Nr 26“ (scenarijaus autorius, operatorius režisierius Aleksandras Digimas) (žr. adresu). .
Šiuo metu geologo Juozo Lukoševičiaus gimtosios sodybos atmintina vieta Bikiškėje saugoma valstybės kaip regioninės reikšmės kultūros paminklas [2].
Literatūra ir šaltiniai
1. Gaigalas, Algirdas, Merkys, Vytautas. Juozas Vaclovas Lukoševičius // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 13, p. 683; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-lukosevicius/>.
2. Juozo Lukoševičiaus gimtinės vieta // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 305.
3. Lukoševičius, Juozas. Atsiminimai ir laiškai. – Vilnius, 1982. – 248 p.
4. Paškevičius, Juozas. Juozas Lukoševičius – Šliselburgo kalinys, mokslininkas, pedagogas // Geologijos akiračiai. – 1994, Nr. 13, p. 30–34.
5. Žalūdienė, Gailė. Juozo Lukoševičiaus mokslinių darbų metodika ir metodologija // Geologija. – 2000, Nr. 30, p. 28–34.
6. Žalūdienė, Gailė. Juozo Lukoševičiaus Žemės gelmių raidos koncepcija. – Vilnius, 2005. – 129 p.
7. Žalūdienė, Gailė. Profesoriaus Juozo Lukoševičiaus rankraštiniai darbai // Geologijos akiračiai. – 2023, Nr. 3–4, p. 93–100; Prieiga per internetą: <http://www.lgeos.lt/GA/GA_numeriai/2023/GA2023_3_4/GA2023_3_4_093_ZALUDIENE_93_100.pdf >.
8. Czarniecki, S. Łukaszewicz Józef (1863–1928) // Polski Słownik Biograficzny. – Wroclaw, 1973. – T. 18, p. 545–546.
9. Iłowiecki, Maciej. Dzieje nauki polskiej. – Warszawa, 1981, p. 216.
10. Łukaszewicz, Józef. Pierwszy marca 1887 roku: wspomnienia Józefa Łukaszewicza. – Warszawa, 1981. – 188 p.
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2026