Medininkų seniūnija yra įsikūrusi Vilniaus rajono pietryčiuose abiejose magistralės Vilnius–Minskas pusėse, pasienyje su Baltarusija. Ji ribojasi su Rukainių ir Kalvelių seniūnijomis, turi 9 km bendros sienos su Baltarusija. Seniūnijos teritorijoje yra 37 kaimai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Medininkų kaimas (493 gyv.), Padvarionys (93 gyv.), Laibiškės (56 gyv.), Pilkapiai (58 gyv.) [17, 18, 31].

Seniūnijos plotas – 6295,5 ha, iš jų 5001 ha užima žemės ūkio naudmenos, 1080 ha – miškai, 4,2 – ha vandenys ir kitos paskirties plotai.
Gyventojų skaičius – 1140 žmonių. Iš jų 3,2% – lietuvių, 93,2% – lenkų, 2,9% – rusų, 0,7% – kitų. 545 – vyrai, 595 – moterys (2013 m.) [5].

Medininkų apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu, pritraukiančiu turistus [13]. Apie 1 km į pietvakarius nuo Medininkų, Juozapinės valstybiniam geomorfologiniam draustiniui priklausančiame Medininkų aukštumos moreniniame masyve [15], yra Juozapinės kalnas (293,6 m.). Kalva susidarė priešpaskutiniame ledynmetyje iš moreninio priemolio ir priesmėlio. Juozapinės kalnas ilgai buvo laikomas aukščiausiu Lietuvos tašku, bet 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad aukščiausias Lietuvos taškas yra netoliese esantis Aukštojas (293,84 m) [3].

Netoli Medininkų, Bikiškės kaime, yra žymaus Lietuvos geologo, politinio bei visuomenės veikėjo Juozo Vaclovo Lukoševičiaus (Józef Wacław Lukoszewicz) (1863–1928) gimtoji sodyba [4].

2014 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K–1888 patvirtino Medininkų herbą (žr. adresu)

Medininkų kaimas įsikūręs Medininkų aukštumoje, į rytus nuo Vilniaus, 2 km. nuo sienos su Baltarusija. Medininkuose gyvena 493 gyventojai (2013 m.). Čia veikia 2 mokyklos (lenkų vidurinė ir lietuvių pagrindinė). Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla – viena iš seniausių rajono mokyklų. Ji buvo įkurta 1907 metais [30]. Yra vaikų darželis-mokykla, kultūros namai, biblioteka, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Pasieniečių mokykla ir kitos organizacijos. Yra muitinės kontrolės postas, du sargybos punktai [6].

Medininkuose gimė gydytojas, politikas, Kovo 11-osios Akto signataras Medardas Čobotas (1928–2009).

Medininkų vardo kilmę paaiškinti nesunku. Kai kuriuose lietuvių kalbos tarmėse žodis „medininkas“ reiškia ‚,eigulys, miško sargas“. Dabartinių Medininkų teritorijoje buvo miškas, čia gyveno nemažai „medininkų“, kurių vardu ir pavadinta išaugusi gyvenvietė [31].

Vladislovas Sirokomlė savo „Iškylose iš Vilniaus po Lietuvą“ (1857–1860 m.) rašė apie Medininkų pilį, čia viešėjusį Lietuvos Didįjį kunigaikštį Algirdą. Jis teigė, kad čia daug kartų lankėsi Jogaila, pilyje buvusi Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio vasaros rezidencija, kurioje jo vaikus mokė pirmasis Lenkijos istorikas Janas Dlugošas (Jan Długosz) (1415–1480). Čia gyveno arba viešėjo Kazimiero Jogailaičio sūnus, būsimasis Šventasis Kazimieras [23].

Vertingos istorinės informacijos apie Medininkus yra 1880–1902 m. Lenkijoje leistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [28] bei Broniaus Kviklio [11] ir istoriko Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygose [26]. Informacijos apie Medininkus yra keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Lietuvos keliais“ [21], „Kelionės iš Vilniaus“ (2005 m.), „Po Lietuvą“ (2002 m.) bei Varšuvoje (Lenkija) išleistuose leidiniuose „Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny“ [31] ir Mečislavo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) „Litwa: Podróż sentymentalna“ [27]. Naujausios informacijos apie religinį paveldą galima rasti 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [20] bei „Visuotinės lietuvių enciklopedijos” 14-ame tome [15].

Medininkai – labai sena lietuviška gyvenvietė, buvusi kunigaikščių tvirtovė. XII–XV a. Medininkų kaimas buvo vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. 1387 m. Lietuvai priėmus krikščionybę čia buvo įkurta viena iš septynių pirmųjų parapijų ir pastatyta bažnyčia. Kaime išlikę senos (XIV–XV a.) mūrinės pilies griuvėsiai. XIV–XVIII a. Medininkai buvo išaugę į miestą su keletu gatvių, turgaus aikšte ir rotuše. Su šia pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, kryžiuočiai ją mini nuo 1402 metų. 1812 m. Medininkai nukentėjo per Napoleono žygius į Maskvą ir atgal [11, 21].

Medininkai ypač išgarsėjo pirmaisiais Lietuvos atkurtosios nepriklausomybės metais. 1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Medininkų pasienio postą. 1991 metų liepos 31-ąją netoli Medininkų sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus. Buvo žiauriai nužudyti septyni Lietuvos pasienio kariai ir muitinės darbuotojai: Mindaugas Balavakas, Juozas Janonis, Algimantas Juozakas, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius [14, p. 55]. Gyvas liko tik muitininkas Tomas Šernas [15]. Apie šią tragediją bei jos vienintelį gyvą likusį liudininką Aurelija Arlauskienė parašė istorinę apybraižą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“ [2]. Penkerių metų tragedijos sukakčiai skirtas leidinys „Medininkų godojamas skausmas“ (Vilnius, 1996).

Medininkuose kadaise stovėjo didžiausio ploto mūrinė aptvarinė (gardinė) Lietuvos pilis. Tai seniausia tokio tipo pilis Baltijos šalyse. Manoma, kad ji pastatyta XIV a., Lietuvą valdant kunigaikščiui Jogailai [14, p. 95]. Ši pilis keturis šimtmečius saugojo nuo kryžiuočių ir totorių VIlniaus rytų prieigas. Nustatyta, kad pilis turėjo keturis bokštus. Pilies  šiaurės rytų kampe buvo iškilęs didžiulis, penkių aukštų bokštas (donžonas). Užpuolimo atveju iš jo buvo vadovaujama gynybai. Po XVII a. pilis neteko savo reikšmės ir buvo užmiršta [14].

2009 m. Medininkų pilies ir kitų statinių kompleksas, kuri sudaro Medininkų pilis (u. k.1030), Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčia (u. k. 33445), varpinė (u. k.33454), klebonija (u. k. 33455), įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip nacionalinės reikšmės archeologinis, architektūrinis, dailės, sakralinis, kraštovaizdžio ir istorinis paminklas [16].

1959–1981 m., 1991–1998 m. taip pat 2010–2012 m. buvo vykdomi pilies konservavimo ir restauravimo darbai, atliekami archeologiniai tyrimai [14].

Apie Medininkų pilį rašė istorikas  Juozas Jurginis [8]. Šiam istorijos ir kultūros paminklui skirtas ir atskirai išleistas to paties autoriaus leidinys „Medininkų pilis“ [9].

Čikagoje (JAV) nuo 1992 m. veikia Medininkų pilies atstatymo fondas. Šio fondo pastangomis buvo išleistas leidinys „Medininkai“, skirtas pilies istorijai ir atstatymo projektui [14]. Leidinyje surinkti fondo pranešimai ir laiškai, Lietuvos  istorikų, archeologų, kalbininkų, žurnalistų, taip pat Medininkų pilies atstatymo fondo atstovų ir kt. straipsniai, pasikalbėjimų ir diskusijų aprašymai, spausdinti Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos žurnale „Technikos žodis“ [1, 13–14].

1931 m. buvo pastatyta dabartinė Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia. Ji buvo pastatyta kunigo Antano Rutkovskio pastangomis. Bažnyčia yra stačiakampio plano, vienabokštė, bazilikinė, trinavė, su prieangiu ir bokšteliu. Bažnyčioje yra keturi paminkliniai dailės kūriniai: du geležiniai kryžiai (XX a. pr.), vargonų prospektas (apie 1788 m.) bei molbertinės tapybos paveikslas „Šv. Kazimieras“ (XX a. pr.). Šventoriuje stovi medinė varpinė [12, 20].
Medininkų parapijos kapinės yra 0,5 km už miestelio.

1990 m. liepos 6-ąją Juozapinės kalne buvo pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui [23]. Tai 1,8 m aukščio ir 2,5 šviesus riedulys, atgabentas iš Rudaminos apylinkių. Į Medininkus atgręžtoje akmens pusėje iškalta heraldinės lelijos formos karūna (skulpt. Pranas Murauskas), o žemiau – Mindaugo ženklas ir karūnavimo data [14, p. 104].

Juozapinės kalne įrengtas memorialas Medininkų žudynių aukoms atminti. Išsaugotame originaliame muitininkų vagonėlyje – nedidelė ekspozicija.

2007 m. prie senosios Medininkų muitinės buvo pastatytas paminklas 1991 m. liepos 31-osios naktį nužudytiems muitininkams atminti – juodo granito paminklas su septyniais balto marmuro kryžiais. Paminklo projekto sumanytojai architektai Algimantas Šarauskas ir Rimantas Buivydas [1].

2012 m. atnaujintame šiaurės rytų Medininkų pilies bokšte atidarytas muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijos ir konferencijų salė. Bokšto kuoruose įrengta apžvalgos aikštelė [29]. Muziejaus atidarymo proga išleistas bukletas „Medininkų pilis 2012“ kuriame pateikta trumpa informacija apie pilį bei joje veikiantį muziejų. Bukletą išleido Trakų istorijos muziejus.

Istorinę apysaką legendų motyvais „Medininkų pilis“ yra parašęs lietuvių išeivijos rašytojas Anatolijus Kairys [10]. Yra sukurta Medininkams skirtų eilėraščių. Tai Alfonso Jocio „Medininkų pilis: tiems, kurie visada Lietuva tikėjo ir tiki“ [7, 14, p. 5], Juditos Vaičiūnaitės „Medininkai“ [24]. Yra išspausdinta ištraukų iš Medininkų pilies atstatymo darbe dirbusio žymaus architekto, restauratoriaus Stanislovo Mikulionio (1935–1992) dienoraščio, rašyto 1979–1992 m. [14, p. 120–123]. Leidinyje „Kultūros paminklai“ (Nr. 19 (2015) spausdinami architekto Sigito Benjamino Lasavicko (1926–1998) Medininkų pilies tyrimų ir konservavimo darbų dienoraščiai. Apie Medininkus rašė ir rašytojas, publicistas Ježis Survilo (Jerzy Surwiło) savo knygoje „Rachunków nie zamykamy“ [31]. Šioje knygoje aprašomi Vilniaus krašto tremtinių bei politinių kalinių likimai.

Medininkų bei aplinkinių kaimų gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Medininkų kaimo padalinys. Biblioteka įkurta 1951 metais. Bibliotekos fonde sukaupta 6359 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro apie 50 fiz. vnt. spaudinių. Kraštotyros kartotekos apimtis daugiau kaip 200 kortelių. Bibliotekoje skaitytojams įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos.

Literatūra ir šaltiniai

1. Albertavičius, Jonas. Septyni kryžiai Medininkuos. – Iliustr. // Medininkai. – Chicago, Ill., 2007. – P. 56-58.
2. Arlauskienė, Aurelija. Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža. – Vilnius, 2006. – 197, [2] p.: iliustr.
3. Aukščiausia Lietuvos vieta – kalva Aukštojas = Najwyższe wzniesienie Litwy – Wzgórze Auksztojas. – Iliustr. // Kviečia Vilniaus rajonas = Rejon wileński zaprasza. – Vilnius, 2009. – P. 27-28.
4. Gaigalas, Algirdas. Juozas Vaclovas Lukoševičius / Algirdas Gaigalas, Vytautas Merkys // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 13, p. 683.
5. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 10 24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
6. Jankevičiūtė, Giedrė. Medininkai (Vilniaus r.). – Iliustr. // Jankevičiūtė, Giedrė. Lietuva: vadovas. – Vilnius, [2006]. – P. 73-75.
7. Jocys, Alfonsas. Medininkų pilis: tiems, kurie visada Lietuva tikėjo ir tiki [eilėraštis] // Jocys, Alfonsas. Ieškojau nesamos žvaigždės. – Kaunas, 2006. – P. 160-161.
8. Jurginis, Juozas. Medininkų pilis // Lietuvos pilys. – Vilnius, 1971. – P. 169-184.
9. Jurginis, Juozas. Medininkų pilis. – Vilnius, 1984. – 47 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 46
10. Kairys, Anatolijus. Medininkų pilis: istorinė apysaka legendų motyvais. – Kaunas, 1998. – 117, [2] p.
11. Kviklys, Bronius. Medininkai (Medninkai). – Iliustr. // Bronius Kviklys. Medininkai. – Chicago, Ill., 2007. – P. 170-171.
12. Kviklys, Bronius. Medininkai. Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 216-221.
13. Labanauskas, Kęstutis. Medininkų apylinkių landšaftas // Medininkai. – Chicago, Ill., 2007. – P. 104-105.
14. Medininkai: Medininkų pilies atstatymo fondo bibliografinis leidinys skirtas Medininkų pilies atstatymo projektui: fondo pranešimai ir laiškai, Lietuvos mokslininkų straipsniai, pasikalbėjimų ir diskusijų aprašymai spausdinti Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos žurnalo „Technikos žodis“ numeriuose / [Medininkų pilies atstatymo fondas (MPA Fund)]. – Chicago, Ill., 2007. – 212 p.: iliustr., portr., žml.
15. Medininkų aukštuma. Medininkų draustinis. Medininkų žudynės // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 14, p. 570-571.
16. Medininkų pilies ir kitų statinių kompleksas [Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., u. k. 33444]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-14]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.>.
17. Medininkų seniūnija. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 1998. – P. 31.
18. Medininkų seniūnija // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Iliustr. – Vilnius, 2000. – T. 2, p. 217-218.
19. Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia = Kościół pw. Trójcy Świętej i św. Kazimierza w Miednikach. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 42-45.
20. Razmukaitė, Marytė. Medininkai: [dėl vietovardžio kilmės] // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 52.
21. Semaška, Algimantas. Medininkai. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 627-628.
22. Sirokomlė, Vladislavas. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. – Vilnius, 1989, p. 117-121.
23. Suščenkienė, Aldona. Mindaugo karūnavimo atminimo paminklas: Juozapinės kalnas // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 229.
24. Vaičiūnaitė, Judita. Medininkai: [eilėraštis] // Vaičiūnaitė, Judita. Raštai. – Vilnius, 2005. – T. 1, p. 512-513.
25. Gajewski, Miroslav. Miedniki Królewskie. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007. – P. 116-131.
26. Jackiewicz, Mieczysław. Medininkai // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 123-125.
27. Kuckiewicz, Katarzyna. Stuletnia szkoła – jubilat nie czuje się staruszką: [apie Medininkų šv. Kazimiero vidurinę mokyklą]. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2008, 24 kwietnia, p. 7.
28. Miedniki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1885. – T. 6 (Malczyce-Netreba). – p. 329-330; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_VI/329.>.
29. Paczkowska, Czesława. Gmina Miedniki. – Iliustr. // Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 75-79.
30. Przychodzień, Zygmunt. Miedniki Królewskie / Zygmunt Przychodzień, Krzysztof Bielski // Atrakcje architektoniczne na turystycznychszlakach Wileńszczyzny. – Warszawa, 1999. – P. 40-41.
31. Survilo, Ježis. Na ziemi Miednik i Cudzieniszek // Jerzy Surwiło. Rachunków nie zamykamy. – Wilno, 2007. – P. 383-387.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2017.