Konstantinas Parčevskis. Nuotr. iš kn.: Sokołowski August. Dzieje porozbiorowe narodu polskiego ilustrowane. – Warszawa, 1904. – T. 2, cz. 2, p. 116.

Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nałęcz herbo bajoras, Vilniaus pavieto 1831 m. sukilėlių vadas, politinis emigrantas Konstantinas Parčevskis gimė 1801 m. rugpjūčio 19 d. Raudondvaryje (Nemenčinės sen., Vilniaus r.). Mokslo žinių pagrindus gavęs namuose, studijavo Vilniaus universitete, priklausė slaptai filaretų draugijai. Baigęs mokslus apsigyveno gimtajame Raudondvaryje, tvarkė paveldėtą dvaro ūkį, pasisakė už baudžiavos panaikinimą. Palaikė draugiškus ryšius su poetu Adomu Mickevičiumi [1].

Prasidėjus 1830–1831 m. sukilimui, Nemenčinės, Joniškio, Dubingių ir Intrukės apylinkėse surinko sukilėlių kariuomenės dalinį, kuriame buvo 400 ietininkų, 345 šauliai ir 75 raiteliai. Jo kovotojų gretose buvo ir Emilija Pliaterytė. Konstantino Parčevskio vadovaujami sukilėliai užėmė Nemenčinę ir gynė nuo rusų rytines Vilniaus prieigas, stengėsi kontroliuoti perkėlas per Neries ir Žeimenos upes. Sukilimą numalšinus, pasitraukė į Prūsiją, vėliau emigravo į Prancūziją. Apsigyveno Paryžiuje. Sunkiai vertėsi, gyveno iš uždarbio, kurį gaudavo smuikuodamas. K. Parčevskis mirė 1855 m. rugsėjo 8 d. Osere, (Prancūzija). Palaidotas Osero kapinėse. Ant jo kapo lenkų emigrantų aukomis pastatytas paminklas.

Gyvendamas Paryžiuje K. Parčevskis emigrantų žurnale „Pamiętniki Polskie“ išspausdino sukilimo metu pradėtus rašyti prisiminimus „Powstanie w okolicach Niemenczyna“. 1845 m. jo prisiminimai buvo įtraukti į leidinį „ Pamiętnik i zapiski z powstania na Litwie“ [5].

Konstantino Parčevskio biografija pateikiama žodyne „Polski Słownik Biograficzny“ [4]. Apie jį rašoma Augusto Sokolovskio knygoje „Dzieje porozbiorowe narodu polskiego ilustrowane“ [6], Henriko Borkovskio leidinyje „Ludzie tej ziemi“ [3], Miroslavo Gajevskio knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ [2], leidinio „Kraštotyra“ 19-tame tome [1], kituose leidiniuose, skirtuose Raudondvario dvarui ir 1831 m. sukilimui.

2005 m. Konstantino Parčevskio vardas buvo suteiktas Nemenčinės gimnazijai.

Literatūra ir šaltiniai

1. Vaitkus, Vytautas. XIX a. industrijos kompleksas Raudondvaryje prie Vilniaus // Kraštotyra. – Vilnius, 1985. – Kn. 19, p. 16–19.
2. Gajewski, Mirosław. O podniemenczyńskim Czerwonym Dworze. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno, 2002. – P. 86–93.
3. Borkowski, Henrik. Czerwony Dwór. Parczewscy. – Iliustr. // Borkowski, Henrik. Ludzie tej ziemi – Bialystok, 2014. – P. 23–38.
4. Bronowski, Franciszek. Konstanty Parczewski // Polski Słownik Biograficzny. – Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk, 1980. – T. 25, p. 217–218.
5. Parczewski, Konstanty. Powstanie w okolicach Niemenczyna: Pamiętnik 1831 rok // Pamiętnik i zapiski z powstania na Litwie. – Paryż, 1845. – P. 162–192.
6. Sokołowski, August. Dzieje porozbiorowe narodu polskiego ilustrowane. – Warszawa, 1904. – T. 2, D. 2, p. 115–117.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2026