Purviņš, Agris. Ģenerālis Pēteris Radziņš. Pirmais Lāčplēsis un pirmais armijas komandieris. – Rīga, 2020. Knygos viršelis
Pėteris Radzinis gimė ūkininko šeimoje, Jaunvyndedžų vienkiemyje (Jaunvīndedzes). Vaikystėje ir jaunystėje lankė Lugažių parapinę mokyklą, vėliau – Valkos miesto mokyklą ir Valkos Nelsono realinę mokyklą. 1898 m. išvyko į Pskovą (Rusija). Kariūnų korpuse išlaikė savanorių egzaminą ir buvo paskirtas į 112-ąjį Uralo pėstininkų pulką Kaune, o po metų – 1899 m. – į Vilniaus pėstininkų pulką ir pradėjo mokytis Vilniaus karo mokykloje. 1901 m. baigė ją su pagyrimu ir tęsė tarnybą 24-ajame Simbirsko pėstininkų pulke Lomžoje (dabar Lenkija). 1904 m. pabaigoje prasidėjus Japonijos–Rusijos karui, 1905 m. sausį podporučikas P. Radzinis išvyko tarnauti savanoriu į Tolimuosius Rytus. 1905 m. kovą buvo paskirtas 10-ojo Rytų Sibiro šaulių pulko kuopos vadu. Netrukus Sipingo mūšyje gavo pirmąjį kovos krikštą. Rugsėjo mėnesį buvo paaukštintas – tapo poručiku. Kai karas baigėsi Rusijos pralaimėjimu, 1906 m. gegužę P. Radzinis grįžo į savo pulką Lomžoje. 1907–1910 m. mokėsi Generalinio štabo akademijoje, vėliau tarnavo 32-ajame Kremenčugo pėstininkų pulke Varšuvoje. 1912 m. buvo perkeltas į Generalinį štabą, kur paskirtas divizijos generolu adjunktu, vėliau komandiruotas į oro pajėgas [2, 4].
P. Radzinis dalyvavo daugelyje Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Po mobilizacijos 1918 m. pasiliko Rumunijoje. Kurį laiką tarnavo Ukrainos kariuomenės generaliniame štabe, vėliau – Ukrainos liaudies armijos generaliniame štabe.
Į Latviją grįžo 1919 m. rudenį. Buvo paskirtas Vyriausiojo kariuomenės vado štabo viršininku. Ėjo šias pareigas tuo metu, kai bermontininkai puolė Rygą. Būdamas štabo viršininku, jis vadovavo visiems Rygos, Žiemgalos ir Latgalos išvadavimo mūšiams. 1920 m. vasario 5 d. gavo generolo laipsnį [2, 4].
Latvijos Ministrų kabineto sprendimu 1920 m. paskirtas pirmuoju Rygos miesto tarybos nariu. 1920 m spalį generolas pasitraukė iš Vyriausiojo kariuomenės vado štabo viršininko pareigų. 1924 m. grįžo į kariuomenę. 1924–1928 m. buvo Latvijos kariuomenės vadas. Dalyvavo karininkų mokymuose – buvo karo mokyklos, karo aviacijos mokyklos, nuo 1928 m. – Akademinių karininkų kursų dėstytojas [2, 4].
P. Radzinis laikomas vienu kompetentingiausių Latvijos autorių karo istorijos ir teorijos klausimais, rašęs taip pat įvairiomis politikos ir visuomeninio gyvenimo temomis. Tarpukariu ir atkūrus Latvijos nepriklausomybę Latvijoje išleistas dviejų dalių P. Radzinio veikalas „Latvijas atbrīvošanas karš“ („Latvijos laisvės kovos“) (1 d. „Cīņas ar Bermontu“ („Kovos su Bermontu“), 2 d. Latgales atbrīvošana“ („Latgalos išvadavimas“) (Rīga, [1921–1923], 1989, 1990, 2005).
1930 m. spalio 7 d., nesulaukęs 50-ties metų, P. Radzinis mirė nuo širdies smūgio savo bute Rygoje, K. Valdemaro gatvėje. Palaidotas Rygos Brolių kapinėse [2, 4].
P. Radzinis gavo aukščiausius Latvijos apdovanojimus, taip pat ir vieną garbingiausių – Lačplėsio ordiną (1920 m.). Buvo apdovanotas ir kitų šalių (Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos,) ordinais ir medaliais.
Informacijos apie Pėterį Radzinį nėra daug. Lietuvių kalba nepavyko rasti jam skirtų publikacijų.
2016 m. Generolo Pėterio Radzinio draugija išleido didelės apimties P. Radziniui skirtą leidinį „Ģenerāļa Pētera Voldemāra Radziņa rakstu krājums“ („Generolo Pėterio Voldemaro Radzinio raštų rinkinys“), sudarytą Latvijos majoro Agrio Purvinio (Agris Purviņš) [4]. Šio, gausiai iliustruoto leidinio pradžioje pateikiama labai išsami (p. 9–52), leidinio sudarytojo parengta P. Radzinio biografija, parašyta remiantis įvairiais šaltiniais (knygomis, laikraščių publikacijomis, paties generolo laiškais, ištraukomis iš jo darbų). Šis tekstas yra prieinamas ir per internetą.
2020 m. išleista Agrio Purvinio monografija „Ģenerālis Pēteris Radziņš. Pirmais Lāčplēsis un pirmais armijas komandieris“ („Generolas Pėteris Radzinis. Pirmasis Lačplėsio ordininkas ir pirmasis kariuomenės vadas“) [3].
2013 m. vasarį Pėteris Radzinis buvo pagerbtas Vilniuje memorialine lenta, skirta atminti iškiliems Latvijos kariuomenės vadams ir aukštiems karininkams, kurie mokėsi Vilniaus karo mokykloje 1885–1916 m. (M. K. Čiurlionio g. 21 / Z. Sierakausko g. 27, Vilniaus universiteto gamtos fakultetas, Naujamiesčio seniūnija) [1]. P. Radzinis čia mokėsi 1899–1901 m. [2].
Šią mokyklą taip pat baigė generolai Janis Baluodis ir Krišjanis Berkis bei dar 88 Latvijos kariuomenės karininkai.
Literatūra ir šaltiniai
1. Aptartas Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas gynybos srityje, Vilniuje atidengta lenta Latvijos karininkams atminti: [minimas ir Pėteris Radzinis] // Krašto apsauga. – 2013, Nr. 1 (saus. 5–18), p. 3.
2. Jēkabsons, Ēriks. Pēteris Radziņš. Nacionālā enciklopēdijā [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2022-04-29]. Prieiga per internetą: <https://enciklopedija.lv/skirklis/29975>.
3. Purviņš, Agris. Ģenerālis Pēteris Radziņš. Pirmais Lāčplēsis un pirmais armijas komandieris. – Rīga, 2020. – 266, p. [5] lpp., 32 nenumur. lpp. ielīmes: faksimil., ilustr., portr.
4. Radziņš, Pēteris. Ģenerāļa Pētera Voldemāra Radziņa rakstu krājums / sastādītājs un ievada autors Agris Purviņš; ar Ērika Jēkabsona pēcvārdu. – [Ogres novads], 2016. – 640 l p.: ilustr., portr., tabul. Dalis šio leidinio (turinys ir pirmas skyrius, p. 9–52) prieinami per internetą: <https://dokumen.tips/documents/peteris-valdemars-radzins-1880-gada-2-maijs-1930-un-igaunijas-ienemsana.html?page=5>.
Parengė: Nijolė Sisaitė (VAVB), 2022