Petras Repšys

Petras Repšys. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 19, p. 770.

Petras Repšys. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 19, p. 770.

1960 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. 1960–1967 m. studijavo Vilniaus dailės institute grafiką. Baigęs studijas dirbo Universiteto teatro dailininku. 1973–1989 m. mokytojavo Vilniaus dailės mokykloje. 1989–2008 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1967 m. dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose, pleneruose [8, 10]. Dirba knygų, taikomosios grafikos, ekslibriso, molbertinės tapybos, freskos, skulptūros, medalistikos srityse.
1969 m. pradėjo kurti ekslibrisus, medalius. 1967–1976 m. Repšys kūrė knygų grafiką, monumentalų estampą. Svarbesni to meto darbai: estampai „Žmogus, ugnikalnis“ ir „Grįžulo ratai“ (1964), „Poetas“ (1974) [1]. Petras Repšys iliustravo knygas vaikams: S. Gedos „Strazdas“ (1967), „Užmigę žirgeliai“ (1970), „Skrynelė dvasioms pagauti“ (1998), J. Jankaus „Severiukas“ (2000).

P. Repšys dažniausiai kuria Lietuvos istorijos temomis, remiasi lietuvių mitologija. „Petras Repšys yra vienas istoriškiausių mūsų dabarties dailininkų. Istoriškiausių ne iliustratyviąja prasme, o fundamentaliąja – keliant šiandienos klausimus praeičiai“, – rašo istorikas A. Bumblauskas [2]. Menininko kūriniuose dažnai jungiama lyrizmas, melancholija su humoru, pokštu [8].

Daug P. Repšio darbų yra skirtų Vilniaus miestui. 1969 m. dailininkas sukūrė Vilniaus universiteto bibliotekos ekslibrisą, 1971 m. – medalius Vilniaus universiteto teatrui, Vilniaus chirurgų draugijai. 1973–1978 m. apipavidalino Vilniaus knygyno „Versmė“ eksterjerą ir interjerą. 1974–1985 m. sukūrė freskų ansamblį „Metų laikai“ Vilniaus universiteto Lituanistikos centrui. Šis darbas atskleidė jo kaip monumentalisto talentą, milžiniškas mitologijos žinias ir filosofines nuostatas [1, 13].
1987 m. sukūrė ofortų ciklą „Senasis Vilnius“. Nors graviūrose Vilnius nupaišytas tamsiais tonais ir atrodo niūrus, „bet iš tamsumos sklinda nenusakoma šviesa. Jame norisi būti, gyventi. Jo negalima užmiršti; negalima jo palikti. Išsižadėti. Kad ir kur išvyktum, jį vežiesi kartu su savimi“, – rašo menotyrininkas Tomas Sakalauskas [11].

1994 m. Vilniaus universiteto jubiliejaus proga sukūrė memorialinę plokštę „Žuvusioms baltų gentims“, Vilniaus universiteto herbą Baltojoje auloje, herbą Stepono Batoro lentai Didžiajame kieme [2, 10, 11].
2001 m. dailininkas sukūrė Barboros Radvilaitės medalį – apdovanojimą, kuriuo pagerbiami labiausiai Vilniui nusipelnę žmonės.

Petras Repšys. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Petras Repšys. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Petras Repšys. – Vilnius, 1982. Knygos viršelis

Petras Repšys. – Vilnius, 1982.

Knygos viršelis

1985 m. menininkas buvo apdovanotas LTSR valstybine premija už estampų ciklą „Mano Tėvynė“ ir freską „Metų laikai“, 1997 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už ofortų ciklą „Vilnius“ ir medalių ciklus. Kūrinių yra įsigiję daugiau nei 30 muziejų Lietuvoje ir užsienyje.

2011 m. buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle „už Vilnių vaizduojamajame mene“. Atsiimdamas statulėlę dailininkas buvo labai lakoniškas ir vietoje paprastai sakomos nominanto kalbos teištarė: „Labai ačiū“ [3, 4].

2014 m. už neeilinius nuopelnus grafikos ir monumentaliųjų menų srityse P. Repšiui įteiktas ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (žr. adresu).

„Išvažiavęs iš Vilniaus, pamatęs Jeruzalę, Niujorką ar Veneciją, skubi grįžti atgal, nes tai vienintelis miestas, kuriame gali ir nori gyventi. Niekur pasaulyje nėra gražesnės Madonos už Aušros Vartų [….]. Vilnius nuostabus, net sužalotas karų, pokario rekonstrukciją ir agresyvių dabarties statybų“, – sako menininkas apie Vilnių [7, p. 120].

Apie P. Repšį yra išleista keletas knygų. 1982 m. išėjo reprodukcijų albumas „Petras Repšys“ su dailės kritiko Alfonso Andriuškevičiaus tekstu apie dailininko kūrybą [6].
2006 m. išleistas didelio formato, iliustruotas kūrybos albumas „Petras Repšys“ [7]. Leidinio sudarytojai Laima Kanopkienė, Eugenijus Karpavičius, Rita Repšienė. Knyga buvo rengiama 11 metų. Joje pateikti menininko gyvenimo ir kūrybos faktai, nurodomos premijos ir apdovanojimai, parodos, pateikiama bibliografija. Prie kiekvieno knygos skirsnio yra trumpi artimiausių dailininko bičiulių ir bendraamžių (S. Gedos, A. Bumblausko, D. Katkaus, M. Martinaičio) tekstai [7, 5]. 2014 m. išleistas ofortų ir piešinių parodos katalogas „Atvaizduotos istorijos“ [9]. Parodoje ir kataloge įterptos trumpos kūrinių atsiradimo istorijos.
2013 m. išleista knyga „Piešimas buvo tarsi durys“ [10]. Knyga parašyta klausimų ir atsakymų forma. Joje istorikas Aurimas Švedas ir dailininkas Petras Repšys kalbasi apie istorijos tėkmes, kūrybą, kasdienybę, Vilnių ir pasaulį. Apie P. Repšį rašoma leidiniuose „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų“ [1], „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“ (Vilnius, 1998), dailės kritiko Vido Poškaus knygoje „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ (Vilnius, 2017), menotyrininko, eseisto Tomo Sakalausko knygose „Missa Vilnensis“ [11] ir „Šventės mansardose“ (Vilnius, 1992), ir kt.

Minint P. Repšio gyvenimo jubiliejų žurnale „Tarp knygų“ buvo paskelbta dailininko bibliografija [12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Aleksandravičiūtė, Aleksandra. Petras Repšys. – Iliustr. // 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. – Vilnius, 2000. – P.132.
2. Bumblauskas, Alfredas. Istorija Petro Repšio kūryboje. – Iliustr. – Santr. angl., p. 80. – Bibliogr. išnašose // Kultūros barai. – 1998, Nr. 2, p. 17-21.
3. Grigaliūnaitė, Violeta. Grafikas Petras Repšys: Vilnius – fantastiškas miestas: [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2017-04-20]. Prieiga per internetą:<http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/grafikas-petras-repsys-vilnius-fantastiskas-miestas-56-186722#ixzz2DyrQRqWY>.
4. Jablonskaitė, Dovilė. Tikrieji miesto šeimininkai: [apie Šv. Kristoforo apdovanojimus]. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2012, saus. 7, p. 1, 10-11.
5. Jankevičiūtė, Giedrė. Visas Repšys?. – Iliustr. – Rec. leid.: Petras Repšys / [sudarytojai Laima Kanopkienė, Eugenijus Karpavičius. [Vilnius], [2006] // Šiaurės Atėnai. – 2007, saus. 20, p. 8.
6. Repšys, Petras. Petras Repšys: [reprodukcijų albumas]. – Vilnius, 1982. – 11 p., [32] iliustr. lap. : iliustr.
7. Petras Repšys. − [Vilnius], 2006. – 359, [1] p. : iliustr., portr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 337-347.
8. Repšys Petras . – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – [T]. 19, p. 770-771.
9. Repšys, Petras. Atvaizduotos istorijos = Drawn stories : ofortai ir piešiniai. – Vilnius, 2014. – [96] p.: iliustr.
10. Repšys, Petras. Piešimas buvo tarsi durys: [dailininką] Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas. – Vilnius, [2013]. – 254 [2] p.: iliustr.
11. Sakalauskas, Tomas. „Daug dailininkų yra atsigręžę į Vilnių“. – Iliustr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Sakalauskas, Tomas. Missa Vilnensis. – Vilnius, 2006. – P. 278-285.
12. Sukanka 60 metų dailininkui Petrui Repšiui: [bibliografija] // Tarp knygų. – 2000, Nr. 7, p. 26.
13. Vilniaus universitetas dailėje: albumas. – Vilnius, 1986, p. 29, iliustr. 10, 25, 32-33, 35-36. 

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013; 2017
Dalintis straipsniu: