Pranė Dundulienė

Pranė Dundulienė. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 204.

1935 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnaziją ir įstojo į Vilniaus Stepono Batoro universiteto Gamtos fakultetą studijuoti geografijos. Parodžiusi didelį susidomėjimą liaudies kultūra, buvo perkelta į Humanitarinių mokslų fakultetą studijuoti etnografijos, 1939 m. baigė studijas.  1938–1940 m. dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, 1940–1950 m. – Etnologijos (vėliau Istorijos) institute. Nuo 1944 m. beveik penkiasdešimt metų iki pat mirties studentams istorikams dėstė Vilniaus universitete.  Nuo 1949 m. kasmet vadovavo daugeliui etnologų studentų ekspedicijų. 1971 m. Vilniaus universiteto taryba jai suteikė istorijos mokslų daktarės laipsnį, o netrukus ir profesorės mokslo vardą [6, 7]. Pranė Dundulienė mirė 1991 m. vasario 27 d. Vilniuje, tarusi atsisveikinimo žodį bičiulio profesoriaus Pauliaus Slavėno laidotuvėse. Etnologė palaidota  Antakalnio kapinėse, Vilniuje [12].

Svarbi Pranės Dundulienės veikla buvo pedagoginis darbas Vilniaus universitete. Per 46-erius metus etnologė padarė didelę įtaką daugybei jaunųjų istorijos studentų. P. Dundulienė skaitė Lietuvos etnografijos, Rytų slavų etnografijos šaltinių mokslo, pirmykštės visuomenės istorijos ir įvairių specialiųjų kursų paskaitas [1].
Svarbu paminėti ir mokslininkės akademinę veiklą. Jos tyrimų lauko kryptis – žemdirbystė, agrariniai papročiai, senovės lietuvių religija ir mitologija, liaudies menas. Bene vienas svarbiausių P. Dundulienės mokslinių palikimų yra etnologinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga. Ji ne tik papildė įvairių rajonų kraštotyros muziejus, bet ir davė pradžią kai kurių tokio pobūdžio muziejų atsiradimui [12, 17]. Ekspedicijos buvo pradėtos nuo Vilniaus krašto, laikui bėgant profesorei su studentais pavyko apkeliauti bene visą Lietuvą [12].

Iš ekspedicijų ir kitų mokslinių tyrimų sukauptos medžiagos etnologei pavyko parašyti per 500 mokslinių straipsnių bei 18 monografijų. Pirmoji ir žinomiausia mokslininkės monografija yra „Žemdirbystė Lietuvoje“ (1963).  Kitos profesorės išleistos monografijos parodo platų mokslininkės susidomėjimą įvairia etnografine tematika –  „Etnografijos mokslas Vilniaus universitete (1978), „Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje“ (1979), „Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose“ (1979), „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai“ (1980), „Lietuvių etnografija“ (1982), „Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene“ (1982), „Ugnis lietuvių liaudies pasaulėjautoje“ (1985) ir kt. [6, 8, 9]. Yra spausdinta mokslininkės prisiminimų.

Kol kas nėra parašytos monografijos apie etnologę, profesorę Pranę Dundulienę. Švenčionyse buvo išleistas dr.  Aldonos Vasiliauskienės sudarytas informacinis bukletas „Profesorė Pranė Dundulienė“ skirtas paminėti 85-ąsias mokslininkės gimimo metines [7]. Apie etnologę rašoma ir  dr. Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai[17], taip pat jos sudarytoje knygojeŽymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“ [12]. Yra informacijos ir naujoje Lygių galimybių plėtros centro išleistoje knygoje „Moterys, kūrusios Lietuvą“ [6]. Apie mokslininkę yra informacijos sovietmečiu ir jau laisvoje Lietuvoje leistose enciklopedijose [4, 5], gausu straipsnių periodikoje.

Pranė Dundulienė savo vaikystę leido gimtajame Pilypų kaime, Švenčionių rajone. Mokėsi šio kaimo pradžios mokykloje, vėliau Švenčionių gimnazijoje. Galima spėti, jog galbūt tradicinis aukštaitiškas gimtasis kaimas ir nulėmė Pranės susidomėjimą lietuvių liaudies kultūra. Atsiminimuose profesorė rašė, kad būsimą kaimo vardą nulėmė jos prosenelis Pilypas Stankevičius, tada dar bevardžiuose laukuose pasistatęs pirmąjį namą [10].
Išlikę prisiminimų, kad profesorė yra sakiusi: „Man niekas nėra taip įstrigę, kaip mūsų sodybos žydintis sodas.  Pavasarį žiūrėdavau į žydinčias obelis ir kriaušes kaip į bažnyčios altorių, ilgai nenorėdavau iš sodo išeiti.“ [10].

Profesorė daug  metų gyveno Vilniuje. 1935 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnaziją. 1935–1939 m. mokėsi Vilniaus universitete. 1938–1940 m. dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, 1940–1950 m. Etnologijos (vėliau Istorijos) institute, kuriame iš pradžių dirbo Etnografijos skyriaus vedėjo pavaduotoja, o vėliau moksline bendradarbe. 1944–1990 m. Vilniaus universitete dėstė etnografiją istorijos fakulteto studentams. Universitete dirbo  eidama vis aukštesnes pareigas ir įgydama naujus laipsnius: vyresniosios dėstytojos, docentės, o nuo 1971 m. – profesorės [12, 17]. 1954 m. apgynė kandidato, o 1968 m. – daktaro disertaciją.

1995 m. spalio 28 d., minint 85–tąsias akademikės gimimo metines, prie Pranės Dundulienės gimtojo namo Pilypų kaime (Švenčionių r., Švenčionėlių seniūnija) buvo atidengta medinė memorialinė lenta. Objekto autorius – Švenčionių rajono garbės pilietis, tautodailininkas skulptorius Juozapas Jakštas [2, 13].

2009 m. birželio 27 d. Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode (Antakalnio seniūnija) atidengtas paminklas –  23-asis vardinis atminimo suolelis, skirtas istorikų profesorių Pranės ir Broniaus Dundulio 100 metų jubiliejui paminėti [16].

2010 m. spalio 8–10 d. minint P. Dundulienės gimimo šimtmetį buvo suorganizuota tarptautinė konferencija „Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos“. Renginį organizavo Lietuvos istorijos etnologijos skyrius kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Švenčionių rajono savivaldybės viešąja biblioteka. Konferencijos metu buvo aptarta Pranės Dundulienės gyvenimo veikla, Lietuvos bei Europos etnografijos istorija. Pranešimus skaitė ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių mokslininkai [ 11, 14, 15].

2019 m. lapkričio 27 d. rengiantis profesorės Pranės Dundulienės 110-osioms gimimo metinėms, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje (Augustijonų g. 8/10, Senamiesčio seniūnija), kurioje 1933–1935 m. mokėsi būsimoji mokslininkė, istorijos mokytojos Vilijos Malonaitienės iniciatyva atidarytas profesorės vardu pavadintas Etninės kultūros ir istorijos kabinetas [15].

1980 m. buvo išleista profesorės mokinės, kolegės ir bičiulės, dr. Aldonos Vasiliauskienės sudaryta Pranės Dundulienės bibliografija [3].
Minint mokslininkės gyvenimo jubiliejus žurnale „Tarp knygų“ buvo paskelbtos Pranės Dundulienės bibliografijos, sudarytos Paulinos Dabulevičienės [8] ir  Vilmos Račkauskaitės [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Apanavičius, Romualdas. Etnologijos studijos Lietuvoje 1927–2005 metais: [apie P. Dundulienės ir kitų mokslininkų veiklą dėstant etnologiją] // Lietuvos etnologija. – [T.] 9 (18) (2009), p. 152.
2. Cimbolaitis, Algis. Mokslininkės darbai išliks amžiams: [apie prof. P. Dundulienės atminimo pagerbimą Švenčionių rajone, taip pat apie memorialinės lentos atidengimą Pilypų kaime]. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 1995, lapkr. 8, p. 3.
3. Pranė Dundulienė: bibliografija. – Vilnius, 1980. – 100, [2] p., [1] portr. lap.
4. Dundulienė Pranė // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1978. – T. 3, p. 192.
5. Merkienė, Irena Regina. Dundulienė Pranė, Stukėnaitė – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 204; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/Straipsnis/Prane-Dunduliene-50825>.
6. Moterys, kūrusios Lietuvą. – Vilnius, 2020, p. 47.
7. Profesorė Pranė Dundulienė, 1910 02 12–1991 02 27: 85-eri: [bukletas]. – Švenčionys, 1995. – [1] lap., sulankst. į [8] p.: portr., iliustr.
8. Sukanka 90 metų, kai gimė etnografė Pranė Dundulienė (1910–1991): [bibliografija] // Tarp knygų. – 1999, Nr. 12, p. 44.
9. Sukanka 110 metų, kai gimė etnografė Pranė Dundulienė (1910–1991): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2009, Nr. 12, p. 34.
10. Šorys, Juozas. Pranciškutė iš Pilypų: paveldas: [apie P. Dundulienės vaikystę Pilypų kaime ir mokslinę veiklą vėlesniais metais]. – Iliustr. // Šiaurės Atėnai. – 2010, kovo 12, p. 10; Prieiga per internetą: <http://alkas.lt/2012/02/12/pranciskute-is-pilypu/>.
11. Vasiliauskienė, Aldona. Daugelio šalių mokslininkai paminėjo profesorę P. Dundulienę: [apie 2010 m. vykusią tarptautinę konferenciją, skirtą paminėti P. Dundulienės gimimo šimtmetį]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2010, spal. 16, p. 7.
12. Vasiliauskienė, Aldona. Išvaikščiojusi Lietuvos kaimus: minint profesorės Pranės Dundulienės 90-ąsias gimimo metines – Nuotr. // Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys. – Kaunas, 2000. – P. 198-202.
13. Vasiliauskienė, Aldona. Pranė Dundulienė: atminimo įamžinimas // Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos. Tarptautinė konferencija. Santraukos. – Vilnius, 2010. – P. 31–32.
14. Vasiliauskienė, Aldona. Profesorė Pranė Dundulienė: pagarbi kolegų ir bičiulių atmintis // Lietuvos aidas. – 2010, vas. 20, p. 6–7.
15. Vasiliauskienė, Aldona. Profesorės Pranės Dundulienės 110-osioms gimimo metinėms. Mokslo Lietuva [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-03-31]. Prieiga per internetą: <h ttp://mokslolietuva.lt/2020/02/profesores-pranes-dundulienes-110-osioms-gimimo-metinems/>.
16. Vasiliauskienė, Aldona. Profesorių Dundulių vardas įamžintas Kairėnuose: [apie Vilniaus universiteto profesorių Pranės Stukėnaitės-Dundulienės ir Broniaus Dundulio atminimo įamžinimą pastatant atminimo suolelį Vilniaus universiteto Botanikos sode] // Lietuvos aidas. – 2010, liep. 7, p. 4–5.
17. Voverienė, Ona. Žadinusi meilę ir pagarbą savosios tautos vertybėms: apie prof. etnografę Pranę Stukėnaitę-Dundulienę // Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 471–475.

Parengė: Gerta Stanionytė (VAVB), 2020

 

Dalintis straipsniu: