Švenčionėlių seniūnija
Švenčionėlių seniūnija išsidėsčiusi aplink Švenčionėlių miestą. Tolimiausia gyvenvietė nuo centro yra 25 kilometrų atstumu – Beržijos kaimas. Seniūnijos administracijos įstaiga yra Švenčionėliuose, ji į seniūnijos teritoriją neįeina. Seniūnijoje yra 75 kaimai, iš jų didesni Pašaminė (389 žm.), Reškutėnai (194 žm.), Trūdai (356 žm.) [7]. Švenčionėlių seniūnija suskirstyta į 4 seniūnaitijas: Mėžionėlių, Pašaminės, Reškutėnų, Trūdų [5].
Seniūnijos plotas sudaro 233 km2, iš jų miškai sudaro 77 km2, žemės ūkio naudmenos – 106 kv. kilometrus.
Seniūnijoje gyvena 2 200 gyventojų [6].
Seniūnijos teritorijoje yra daug vaizdingų ežerų: Kretuono, Vajuonio, Švento, Kampuočio ir kiti. Didžiausias yra Kretuono ežeras. Kretuono ežere yra šešios salos, kurias labai mėgsta paukščiai. Kretuono ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Aukštumų ketera skiria du didžiuosius upynus: Nemuno ir Dauguvos. Prie Kretuono ežero gausu archeologinių paminklų. Unikali Kretuonų gyvenvietė mena neolito laikus [6].
Seniūnijos teritorijoje yra 3 bibliotekos, bažnyčia Reškutėnuose, kuri pavadinta šv. Izidoriaus vardu, Nalšios muziejaus filialas Reškutėnuose, Trūdų kaime įsikūrusi viena iš stambesnių UAB „Melinga”, veikia 5 individualios parduotuvės. Pagrindiniai verslai seniūnijoje yra žemės ūkio kultūrų auginimas ir perdirbimas, uogų ir grybų supirkimas, medžio apdirbimas
Seniūnijoje gimė ir gyveno įžymūs žmonės: etnografė prof. Pranė Dundulienė (1910–1991), kilusi iš Pilypų kaimo, kraštotyrininkas Ignas Šilkinis (1891-1979), kilęs iš Santakos kaimo. Reikšmingų darbų sukūrė Karagandos kalinys, tikinčiųjų teisių gynėjas klebonas Napoleonas Norkūnas (1923–1984), Reškutėnų „Ryto“ draugijos pagrindinės mokyklos muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas Izidorius Kazakevičius, tautodailininkas Juozapas Jakštas (g. 1940) [7].
Seniūnijos teritorijoje yra 2 architektūros paminklai: J. Blažio svirnas Pašaminės kaime, 20-ies sodybų Kretuonų gatvinis kaimas. Yra daug archeologinių paminklų – akmens amžiaus gyvenvietės ir pilkapiai [2]. Vykdomi archeologiniai kasinėjimai Rėkučių, Varakalių senovinėse gyvenvietėse, Sudotos akmens amžiaus gyvenvietėje [1, 4].
Lankytinos vietos: Reškutėnų pradinės mokyklos muziejus, žydų sušaudymo vieta Platumų kaime. Apie seniūnijoje esančius kryžius, koplytstulpius pateikia kryžių katalogas „Kryžių sakmė“ [8]. 1995 m. Pilypų kaime atidengta memorialinė lenta ant prof. Pranės Dundulienės gimtojo namo.
Literatūra ir šaltiniai
1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais.- Vilnius., 2008, p. 3-7, 48-51, 485-495.
2. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1 : Rytų Lietuva, p. 309, 314, 351, 357.
3. Kudaba, Česlovas. Prie žydrojo Kretuono. Žeimena.- Iliustr.// Kudaba, Česlovas. Švenčionių rajonas.- Vilnius, 1983.- P. 34-48.
4. Kviklys, Bronius. Švenčionėlių apylinkės.- Iliustr.// Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai.- Vilnius, 1989.- T. 2, p.. 687; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=180117&psl=687>.
5. Seniūnaitijos. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus] 1998-2015 [žiūrėta 2017-01-18]. Prieiga per internetą:<http://www.svencionys.lt/index.php?1058451644>.
6. Švenčionėlių seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus] 1998-2015 [žiūrėta 2017-01-18]. Prieiga per internetą:<http://www.svencionys.lt/index.php?4195393210>.
7. Švenčionėlių seniūnija.- Iliustr. // Tūkstantmečio knyga.- Kaunas, 2000.- T. 2: sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 279.
8. Švenčionėlių seniūnija.- Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius,2005.-P. 85-111.
9. Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija.- Vilnius, 2006.- P. 281-317.
Parengė: Danutė Bučelienė (Švenčionių SVB), 2011; 2017