Kaime gyvena 117 gyventojų: iš jų – 56 vyrai, 61 – moteris (2003 m.) [11].

Įvairuoja vietovardžio forma. Sovietmečio enciklopedijose ir kalbotyros leidiniuose buvo rašoma – Mėžionėliai [6], Bostone leistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ – Miežionėliai [7]. Naujausiame „Vietovardžių žodyne“ nurodoma pirmoji forma – Mėžionėliai [14].

Mėžionėliai – partizano Stasio Guigos (1920-1986) tėviškė [2]. Stasys Guiga-Tarzanas – paskutinis, ilgiausiai, iki pat 1986 m., išsislapstęs Lietuvos partizanas.

Apie Mėžionėlių kaimą trumpai rašoma Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [4], Vykinto Vaitkevičiaus „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [13], Vinco Martinkėno „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ [5], leidinyje „Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas“ [3], sovietmečio enciklopedijose ir kt., 1929 –1939 m. ir dabartinėje periodikoje .

Mėžionėlių kaimas buvo didelis, grynai lietuviškas, pasižymėjęs kultūrine veikla ir tautiniu atsparumu lenkų okupacijos metu (1920-1939) [4]. Čia aktyviai veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, dažnai rengęs vaidinimus, minėjimus, paskaitas, turėjęs savo knygynėlį, kuris gaudavo laikraščius: „Vilniaus rytojus, „Jaunimo draugas ir kt. [4, 8].
Po Pirmojo pasaulinio karo Mėžionėlių kaime veikė lietuviška mokykla, kurią 1923-1926 m. atgaivino „Ryto“ draugija. 1928 m. „Ryto“ mokykla buvo atgauta ir veikė dar iki 1932 m. 1929 m. veikė dar siuvimo mokykla [5, 9]. Mėžionėlių jaunimas turėjo savo sporto aikštę, kurioje rengė apylinkės sporto rungtynes [10]. Kaimo jaunimas statė vaidinimus klojimuose, rengdavo įvairius vakarėlius, gegužines.

1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį Šv. Kazimiero draugijos skyrius abiejose kaimo pusėse pastatė paminklinius medinius kryžius (1931 m. birželio 4 d.) [4].
1991 m. kaimo rytinėje pusėje buvo atstatytas ir pašventintas naujas kryžius, o 2001 m. atstatytas ir pašventintas kryžius (aut. Jonas Sauka) ir vakarinėje kaimo pusėje [3].

Į pietryčius nuo kaimo, abipus kanalizuoto bevardžio upelio, yra Šventele vadinamas laukas, Manoma, kad būta ir taip vadinto upelio. Žmonių teigimu, Šventelės laukas esąs apie 2-3 ha. Padavimų apie jį nežinoma. Nepatvirtintais 1960 m. duomenimis, Mėžionėliuose Ąžuolų dauba (70 cm) sinonimiškai buvo vadinama Šventele. Čia vaidendavęsi, vietą pašventinus kilo Šventelės pavadinimas [13].

Poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Vaclovas Dicevičius yra sukūręs eilėraštį „Miežionėliai“ [1].

Nors Mėžionėlių kaimas niekada neturėjo savo bibliotekos, bet buvusi Trūdų kaimo biblioteka 1985 m. pavadinta Mėžionėlių kaimo biblioteka-filialas, kadangi Mėžionėlių kaimas ribojasi su Trūdų kaimu [11].

Literatūra ir šaltiniai

1. Dicevičius, Vaclovas. Miežionėliai: [eilėraštis] // Žeimenos krantai. – 2001, saus. 27, p. 3.
2. Guiga, Pranas. Paskutinio partizano Stasio Guigos tėviškę aplankius [Mežionėlių kaimas] / [užrašė] Zuzana Vilkavickaitė // Rytas – 1998, saus., p. 3.    
3. Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas. – Švenčionys, 2005, p. 90.
4. Kviklys, Bronius. Švenčionėlių apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai.- Vilnius, 1989.- T. 2, p.. 687; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=180117&psl=687>.
5. Martinkėnas, Vincas. Miežionėliai // Martinkėnas, Vincas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919 – 1939 metais. – Vilnius, 1989. – P.92.
6. Mėžioneliai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987.- T. 3, p. 66.
7. Miežioneliai //  Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1959.- T. 18, p. 390.
8. Mėžionėliai: Korespondencijos: [apie šv. Kazimiero d-jos skyriaus surengtą paskaitą] // Vilniaus rytojus.- 1931, spal. 7, p. 3. – Parašas:  Dėdė; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/image-portlet-1.0-SNAPSHOT/images?id=recordImageSmall/LNB/2741520/32620/3 >.
9. Mėžionėliai: Korespondencijos: [apie veikiančias dvi mokyklas] // Vilniaus rytojus, 1929, vas. 16, p. 9 – Parašas: Juozelis; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/image-portlet-1.0-SNAPSHOT/images?id=recordImageSmall/LNB/2741520/32819/9 >.
10. Mėžionėliai: Korespondencijos: [apie jaunimo pomėgius] // Aidas.- 1939, liep. 15, p.3. – Parašas: Jongulis; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/image-portlet-1.0-SNAPSHOT/images?id=recordImageSmall/LNB/2732285/17731/3 >.
11. Mėžionėlių kaimo biblioteka-filialas. Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2008-2012 [žiūrėta 2012-12-12;. Prieiga per internetą: < http://www.svencioniuvb.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/filialai/46-mezioneliu-kaimo-biblioteka-filialas >.
12. Švenčionių rajono savivaldybės gyventojai kaimo gyvenamosiose vietovėse ir jų instituciniai požymiai: [Švenčionėlių seniūnija, p. 7-77] // Vilniaus apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai: [Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001].- Vilnius, 2003.- P. 75-77; Prieiga per internetą:<http://www.stat.gov.lt/uploads/Vilniaus_apskritis.pdf>.
13. Vaitkevičius, Vykintas. Mėžionėliai,  Švenčionėlių seniūnija: Šventelė: laukas ir upelis. – Iliustr.// Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija.- Vilnius, 2006, p. 297-298.
14. Vietovardžių žodynas.- Vilnius, 2002, p. 228.

Parengė: Marytė Dešukienė (Švenčionių viešosios bibliotekos Mėžionėlių filialas), 2013