Ričardas Gavelis

Bliuzas Ričardui Gaveliui: atsiminimai, užrašai paraštėse, laiškai, eseistika, kūrybos analizė. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Bliuzas Ričardui Gaveliui: atsiminimai, užrašai paraštėse, laiškai, eseistika, kūrybos analizė. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Rašytojas gimė 1950 m. spalio 8 dieną, o pagal pasą – lapkričio 8 d. Pastaroji data nurodoma ir informaciniuose leidiniuose (enciklopedijose ir kt.) [1]. 1961 m. šeima persikėlė į Druskininkus. 1968 m. R. Gavelis baigė Druskininkų 1-ąją vidurinę mokyklą [8]. 1969–1973 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo fizikos mokslus. 1973–1977 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto Teorinės fizikos skyriuje, 1978–1982 m. – žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“, „Pergalė“ (dabar „Metai“) redakcijose. 1992–2002 m. buvo dienraščio „Respublika“ ir žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas [1, 5, 11].

R. Gavelis buvo vienas ryškiausių postmodernizmo laikotarpio lietuvių prozininkų. Rašytojas siekė racionaliai atnaujinti tradicinį pasakojimą, praplėsti provincialiai uždaros literatūros ribas, įveikti cenzūros kontroliuojamos socialinės literatūros apribojimus [11, 12, 13].
R. Gavelis išleido apsakymų knygas „Neprasidėjusi šventė“ (1976 m.), „Įsibrovėliai“ (1982 m.), „Nubaustieji“ (1987 m.), „Taikos balandis“ (1995 m.), parašė pjeses „Inadaptatus“ (pastatyta 1976 m.), „Sūkuriai“ (pastatyta 1977 m.), „Triumviratas“ (pastatyta 1986 m.), sukūrė kino scenarijų „Rungtynės nuo 9 iki 9“ (1980, režisierius Raimondas Vabalas), Vilniaus miestui skirtus romanus „Vilniaus pokeris“ (1989 m.), „Jauno žmogaus memuarai“ (1991 m.), „Vilniaus džiazas“ (1993 m.), „Paskutinioji žemės žmonių kartą“ (1995 m.), „Prarastų godų kvartetas“ (1997 m.), „Septyni savižudybės būdai“ (1999 m.), „Sun Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“ (2002 m.). Miestas juose desakralizuojamas, vaizduojamas tarsi savarankiškas veikėjas, sovietizmo padarinių ir nepriklausomos valstybės korumpuotos valdžios veiksmų arena [11, 12, 13].
Paskelbė politinės ir kultūrinės publicistikos, išleido knygą „Nemirtingumas“ (1994 m.), skirtą nusikaltėlių nužudytam žurnalistui Vitui Lingiui. Rašytojo kūrinių išversta į vokiečių, anglų, latvių, lenkų, suomių kalbas [11, 12, 13].

2000 m. už romanus „Prarastų godų kvartetas“ ir „Septyni savižudybės būdai“ R. Gavelis buvo apdovanotas Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrine premija [1, 5, 17].

R. Gavelis gimė ir iki 1961 m. gyveno Vilniaus senamiestyje, netoli Aušros Vartų, šalia Švč. Trejybės bažnyčios ir buvusio Bazilijonų vienuolyno. Vaikystės kiemas, unitų bažnyčia, Vilniaus senamiesčio rūsiai ir kiti užkaboriai buvo vaizduojami ir rašytojo romanuose [1, 2]. Kurį laiką rašytojas gyveno Druskininkuose. 1969 m. įstojęs į tuometį Vilniaus valstybinį universitetą studijuoti teorinės fizikos grįžo į Vilnių. Iki 2002 m. gyveno Karoliniškėse, Laisvės prospekto 43-ame name [1].
Daugeliui rašytoją pažinojusių žmonių jis buvo neatsiejama Vilniaus dalis. 1990 m. vienoje savo esė R. Gavelis rašė: „Apie Vilnių neįmanoma parašyti pasitelkus visažinį demiurgą, nes apie Vilnių niekas visko ligi galo nežino. Vilniaus romanas tegali būti painus ir nevienaprasmis pokeris. Prie pokerio stalo tegali spėlioti, rizikuoti ir apgaudinėti kitus žaidėjus. Bet neįmanoma žinoti, kokios yra kitų kortos. […] Vilniaus pokeris žaidžiamas daug kur. Galima net manyti, kad mūsų beprotiškame pasaulyje Vilniaus pokeris – labiausiai paplitęs, galbūt net vienintelis tikras žaidimas“ [1, p. 186].
Mirus R. Gaveliui, pasak rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, „Vilniuje staiga atsivėrė Juodoji skylė ir prarijo ištisą kvartalą su visais namais, bažnyčiomis, skvereliais, upės vingiu bei kapinėmis. Juk kiekvienas miestas, be kartografų kruopščiai išdėstyto abstraktaus prospektų ir aikščių tinklo, turi savo metafizinį žemėlapį, o R. G. buvo net vienas svarbiausių jo sudarytojų, bet ir neatskiriama to piešinio dalis. Ričardėliui iškeliavus Anapilin, „Pokerio“ ir „Džiazo“ Vilnius tučtuojau ėmė nykti“ [1, p. 105].

2007 m. Vilniuje išleista knyga „Bliuzas Ričardui Gaveliui: atsiminimai, užrašai paraštėse, laiškai, eseistika, kūrybos analizė“ [1]. Knygoje publikuojami R. Gavelio kolegų rašytojų, artimųjų, draugų atsiminimai, pateikiami anksčiau Lietuvos spaudoje neskelbti rašytojo laiškai (rašyti 1980–1981 m. tuo metu Vilniuje gyvenusiam R. Gavelio studijų draugui, vėliau baigusiam dailės studijas Leo Ray arba Rėjui Bartkui), esė, analitiniai straipsniai kultūros temomis, jo kūrybos analizei skirti straipsniai, išspausdintas R. Gavelio svarbiausių gyvenimo datų sąrašas. Leidinys iliustruotas tapytojo Leo Ray piešiniais iš ciklo „Paukščiai“ (2006 m.), nuotraukomis iš Algimanto Aleksandravičiaus, Butauto Barausko, Džojos Gundos Barysaitės, Nijolės Gavelienės, Vandos Gavelienės, Leo Ray asmeninių archyvų.
Apie R. Gavelį rašoma literatūrologo Vytauto Kubiliaus veikale „XX amžiaus lietuvių literatūra“ (Vilnius, 1995), filosofo Leonido Donskio knygoje „Užmaršties amžiaus siužetai“ [4], enciklopediniuose leidiniuose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [5], „Lietuva“ [11] „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [13], „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [12], literatūrologo Vytauto Vanago parengtame „Lietuvių rašytojų sąvade“ [15], poeto, eseisto, vertėjo, literatūrolo Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [16], lituanisto, kraštotyrininko Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ [8], Mildos Ivanauskienės knygoje „Literatų gatvė“ [7] ir kt., taip pat periodikoje. Yra informacijos internete.

Rašytojas mirė 2002 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Ant kapo pastatytas originalus juodo granito antkapinis paminklas ir pasodinta rojaus obelaitė [1, 5, 9].

2008 m. Vilniuje, Literatų gatvėje (Senamiesčio seniūnija), sienoje tarp 6 ir 8 namų, kartu su daugeliu kitų literatų pagerbtas ir Ričardas Gavelis. Jam skirtą lentelę sukūrė keramikė Agnė Šemberaitė [7].

2020 m. Vilniaus miesto Taryba pritarė siūlymui sostinės senamiestyje, K. Vanagėlio ir Drujos gatvių sankirtoje esančiam Vingrių skverui suteikti rašytojo Ričardo Gavelio vardą [3, 6, 10].

2021 m. Druskininkuose, ant namo M. K. Čiurlionio g. 44, R. Gavelio atminimui atidengta memorialinė lenta (skulpt. Aloyzas Janušauskas) (žr. adresu).

2007 m. išleistoje knygoje „Bliuzas Ričardui Gaveliui: atsiminimai, užrašai paraštėse, laiškai, eseistika, kūrybos analizė“ paskelbta 1976–2006 m. rašytojo kūrybos ir jos analizės bibliografija [1]. Bibliografiją sudaro R. Gavelio apsakymų rinkinių, romanų, pjesių, kino scenarijų, publicistikos knygų, rinktinių rašytojo straipsnių periodikoje, pokalbių su R. Gaveliu ir straipsnių apie rašytojo kūrybą aprašai.
2010 m. rugsėjį žurnale „Tarp knygų“ buvo išspausdintas R. Gavelio bibliografinis sąrašas [14].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Bliuzas Ričardui Gaveliui: atsiminimai, užrašai paraštėse, laiškai, eseistika, kūrybos analizė. – Vilnius, 2007. – 336, [6] p.: iliustr., portr.
2. Čerškutė, Jūratė. Gavelis. Šaltiniai.info [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: <http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1507>.
3. Dėl Ričardo Gavelio skvero ir Batrionių gatvės pavadinimo suteikimo ir gatvių ribų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Sprendimas. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1-623 [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-07-20]. Prieiga per internetą: <https://aktai.vilnius.lt/document/30344425>.
4. Donskis, Leonidas. Ričardas Gavelis, arba Lietuvos intelektualo dilemos // Donskis, Leonidas. Užmaršties amžiaus siužetai. – Vilnius, [2015]. – P. 209–225.
5. Gavelis Ričardas // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 35.
6. Įamžino: [žinutė apie tai, jog Vilniaus miesto Taryba pritarė siūlymui senamiesčio skverui suteikti rašytojo R. Gavelio vardą]. – Portr. // Vakaro žinios. – 2020, rugpj. 27, p. 3.
7. Ivanauskienė, Milda. Ričardas Gavelis. – Iliustr. // Ivanauskienė, Milda. Literatų gatvė. – [Vilnius], [2014]. – P. 40–41.
8. Kondratas, Benjaminas. [Ričardas Gavelis] // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2014. – Kn. 10: Druskininkų krašte, p. 185–187.
9. Rašytojo Ričardo Gavelio antkapinis paminklas. A. Janulio nuotr. 2003 m. – Iliustr. // Girininkienė, Vida. Vilniaus kapinės. – Vilnius, [2004]. – P. 210.
10. Skverui senamiestyje suteiktas Ričardo Gavelio vardas [interaktyvus]. 2012–2022 [žiūrėta 2022-07-20]. Prieiga per internetą: <https://madeinvilnius.lt/naujienos/skverui-senamiestyje-suteiktas-ricardo-gavelio-vardas/>.
11. Sprindytė, Jūratė. Gavelis Ričardas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2, p. 605.
12. Sprindytė, Jūratė. Gavelis Ričardas. – Bibliogr.: 4 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 146–147.
13. Sprindytė, Jūratė. Gavelis Ričardas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 463–464; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/ricardas-gavelis/>.
14. Sukanka 50 metų, kai gimė prozininkas, dramaturgas, publicistas Ričardas Gavelis (1950–2002): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2010, Nr. 9, p. 36–38.
15. Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996, p. 500–501.
16. Venclova, Tomas. Gavelis Ričardas. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2017. – P. 361.
17. Žemgulytė, Paulina. Premija Ričardui Gaveliui: [apie Vilniaus televizijos literatūrinės premijos įsteigimą ir pirmą jos laureatą R. Gavelį]. – Portr. // Literatūra ir menas. – 2000, spal. 6, p. 12.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2022

Dalintis straipsniu: