Adutiškio seniūnija

Adutiškio seniūnija yra prie Baltarusijos sienos. Ji suskirstyta į 5 seniūnaitijas: Naujasalio, Ąžuolo, Lazdinių, Jakelių, Svylionių [14]. Seniūnijoje yra 26 kaimai, didesni iš jų – Jakeliai (103 gyv.), Svylionys (64 gyv.), Lazdiniai (52 gyv.). Seniūnijos centras – Adutiškio miestelis (689 gyv.) [14].

Seniūnijos plotas  – 7 780 ha, iš jų  80% užima žemės ūkio naudmenos, 7,4% – miškai [6]. Gyvena 1086 gyventojai, iš jų 586  –- moterys, 500 vyrai [14].

Adutiskis

Adutiškio kraštas. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

2001 m. Adutiškio seniūnijoje buvo įregistruotos 32 įmonės [7]. Čia plėtojamas  žemės ir miškų ūkis, trikotažo pramonė, gyventojų aptarnavimas.

Seniūnijos teritorijoje yra Adutiškio girininkija, kuriai priklauso Adutiškio [11, 20], Antanų [33] ir Guntauninkų miškai. Draustinyje saugoma plokščia limnoglacialinei lygumai būdinga Adutiškio pelkė. Didžiausia seniūnijos upė – Kamoja, taip pat yra Lazdinių (Šventas), Joniškio, Alsionių ežerai. Adutiškio seniūnijoje yra Vosiūnų Magdės šaltinis, Stajetiškio piliakalnis, Adutiškio piliakalnis [1, 3], Užnugario kalnas [38].
Adutiškio seniūniją garsina Lazdinių-Adutiškio etnografinis ansamblis, suburtas mokytojos P. Krivickienės [4, 16].

Adutiškio seniūnijos teritorijoje,  ypač Antanų girioje, buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vytauto apygardos Tigro rinktinės Adutiškio ir Tverečiaus krašto partizanų būveinės [32, 33, 34].

Apie Adutiškio apylinkes rašoma kraštotyrininko Broniaus Kviklio knygose „Mūsų Lietuva“ [21] ir „Lietuvos bažnyčios“ [20], sovietmečiu išleistame Česlovo Kudabos buklete „Švenčionių rajonas“ [18]. Nepriklausomybės metais išleistas didelės apimties straipsnių rinkinys „Adutiškio kraštas“ [4].

adutiskis_120

Adutiškio herbas

Adutiškis pirmą kartą paminėtas 1501 m. Lietuvos metrikoje [36]. Miestelis įsikūręs prie Kamojos upės, jo trobesiai stovi ant kalvų. Vienoje upės pusėje yra centrinė dalis su aikšte, atokiau s – senas dvaras, o bažnyčia pastatyta aukštame šlaite. Seno dvaro vieta vadinama Naujasaliu, vakarinė dalis – senasis Adutiškis. Miesteliui pradžią davė dvaras, žinomas 1526 m., kurį valdė Jonas Radvilas [8, 20].

Lietuviškoms mokykloms steigtis padėjo vargonininkas, slaptosios lietuviškos knygos platintojas Leonas  Bielinis. Aktyviai veikė „Ryto“ švietimo draugija, Šv. Kazimiero draugija, savo darbą atliko knygnešiai [8, 29].
Dabar miestelyje yra vidurinė mokykla.

2006 m. vasario 15 d. Prezidento dekretu nuorodas patvirtintas Adutiškio herbas [8, 19, 37].
2006 m. rudenį buvo iškilmingai paminėtas Adutiškio 505-asis jubiliejus.

Algimanto Miškinio knygoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“ apžvelgiama Adutiškio miestelio istorija ir urbanistinė raida [25]. Rita Trimonienė straipsnyje „Iš Adutiškio dvaro istorijos” pateikia reikšmingų istorinių faktų ir  nurodo, kur galima rasti  informacijos apie dvaro istoriją [36].

Adutiškio bažnyčia pastatyta XVI a., bet įsigalėję reformatai ją sugriovė. 1608 m. pastatydinta nauja medinė bažnyčia, kuri tapo tam tikru kultūros centru. Klebonijoje buvo bibliotekėlė. 1622 m. minimos 6 religinio pobūdžio knygos, o 1700 m. – daugiau nei 70, tarp jų ir pasaulietinio turinio [36].Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos bažnyčia pastatyta 1913 m. Bažnyčia istorinė, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro [20, 24]. Šioje bažnyčioje kultūros paveldo saugomos 2 skulptūros, 2 arnotai, 2 varpai [3].
1968-1981 m. Adutiškio bažnyčios klebonu buvo kunigas Bronius Laurinavičius [20, 26]. Kunigo iniciatyva 1981 m. bažnyčią papuošė vitražai „Švč. Mergelė Marija” ir „Jėzus Kristus” (dail. Konstantinas Eugenijus Šatūnas) (Dichavičius, Rimantas. Laisvės paženklinti. V., 2016. T. 3, p 236). Prie bažnyčios yra paminklas (skulpt. Antanas Kmieliauskas) ir žvakės formos koplytstulpis (aut. J. Jakštas) garsiam kovotojui už tikinčiųjų teises B. Laurinavičiui [30].

Minint parapijos 400 metų jubiliejų apie šią parapiją buvo daug rašoma rajono spaudoje. Minėtinas Valdos Matasovos straipsnis [23].

Kraštotyrininkė, pedagogė  Teresė Pivoriūnaitė straipsnyje „Prie Kamajos mano miestelis Adutiškis“ pasakoja apie visas miestelio lankytinas vietas [30].

Šalia bažnyčios esančioje klebonijoje, antrame aukšte, viename kambaryje yra Adutiškio parapijos muziejus [5]. Čia eksponuojami pašto ženklai, medalikėlių kolekcija, kunigo kalinio iš duonos padarytas rožančius, spaudos draudimo laikų maldaknygės, liturginiai rūbai, medinės šventųjų skulptūros [30].

Adutiškio vidurinės mokyklos muziejus (Postavų g. 36) įsikūręs mokyklos patalpose. Čia surinkta medžiaga nuo spaudos draudimo iki mūsų dienų [5].
Adutiškio miestelio centre, dešiniajame upės Kamojos krante yra Adutiškio piliakalnis yra [1, 13].
Valdo Striužo rūpesčiu pastatyta koplyčia žuvusiems už Lietuvos laisvę [30].
Adutiškio kapinės (Pastovių g.) yra atokiau nuo miestelio. Šiose kapinėse pastatytas medinis antkapinis paminklas Agnietei ir Valerui Vileitams  (tautodail. Stasys Karanauskas) [27].
Pirmojo pasaulinio karo metais prie Adutiškio kapinių vokiečiai buvo įrengę kapines savo žuvusiems kariams. Vydžių link buvo žydų kapinės [21].
Apie 9 km į vakarus nuo miestelio, Adutiškio-Švenčionių kelio pietų pusėje, yra hitlerizmo aukų kapinės [31].
Valdo Striužo straipsnyje „Adutiškio ir Tverečiaus apylinkių (Antanų girios) partizanų, tremtinių dainos, eilėraščiai“ apžvelgiamos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vytauto apygardos Tigro rinktinės Adutiškio ir Tverčiaus krašto partizanų ir jų ryšininkų poetinė kūryba [32].
Robertas Čepulis yra sukūręs eilėraštį apie Adutiškį [10].
Nuo 1942 m. miestelyje veikia Švenčionių r. savivaldybės viešosios bibliotekos Adutiškio kaimo biblioteka-filialas. Šiuo metu Adutiškio biliotekos fonde sukaupta 11 731 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro 130 fiz. vnt. dokumentų. Kraštotyros kartotekoje yra daugiau kaip 450 kortelių apie Adutiškio kaimo istoriją, kultūrinį gyvenimą.
2009 m. projektas „Bibliotekos pažangai“ įrengė 4 kompiuterizuotas darbo vietas vartotojams.
[22, 35].

Literatūra ir šaltiniai

 

1. Adutiškis, Adutiškio seniūnija:[ Apie Adutiškio piliakalnį]. – Iliustr. // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 58-59.
2. Adutiškis. Lietuvos miesteliai [interaktyvus]. 2007-2010 [žiūrėta 2017.01.10]. Prieiga per internetą: <http://www.turizmokatalogas.lt/miestelis/adutiskis.html>.
3. Adutiškio bažnyčios dailės kūriniai /Stankevičienė, Regimanta, Martinaitienė, Gražina, Nevčesauskienė, Nijolė.- Iliustr.// Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2:  Rytų Lietuva, p. 307-308.
4. Adutiškio kraštas: [straipsnių rinkinys].- Vilnius, 2003.- 648 p.: iliustr. Adutiškis turi savo knygą : [recenzija] / Valdas Striužas. – Rec. kn.: Adutiškio kraštas. Vilnius : Diemedis, 2003  // Žeimenos krantai. – 2003, spal. 22, p. 3.
5. Adutiškio parapijos muziejus. Adutiškio vidurinės mokyklos muziejus: Švenčionių rajonas // Aukštaitijos privatūs, žinybiniai ir visuomeniniai muziejai.- Vilnius, 2004, p. 54-55.
6. Adutiškio seniūnija // Tūkstantmečio knyga.- Kaunas, 2000.- T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 268-269.
7. Adutiškio seniūnija // Švenčionių rajono ekonominės ir verslo plėtros programa iki 2007 m.- Švenčionys, 2002. – P. 73-74.
8. Adutiškio seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2010 [žiūrėta 2017-01-10]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/lit/Adutiskio_seniunija/3681>.
9. Brukas, Algirdas. Adutiškio miškai/Brukas, Algirdas, Kliešis, Andrius, Žygelis, Dalius// Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2001.- T. 1,  p. 102.
10. Čepulis, Robertas. Adutiškis: [eilėraštis] // Rytas – 1994, liepa, p. 2.
11. Gaučas, Petras. Adutiškis // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2001.- T. 1, p. 102
12. Gečiauskas, Geistys. Adutiškio stotis ir etnografinės Lietuvos sienos – Iliustr.//Lietuvos aidas – 1994, rugs. 28-30.
13. Girininkas, Algirdas. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – Vilnius, 1992/93, p. 292-298, 347.
14. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio geventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-01-10]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.
15. Jakštas, Algis. Adutiškyje paminėtos vargonininko Leono Bielinio125 gimimo. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2007, geg. 12, p. 4.
16. Jakštas, Algis. Lazdinių – Adutiškio ansamblis paminėjo 40 metų veiklos jubiliejų.- Iliustr. // Švenčionių kraštas.- 2008, lapkr. 4, p. 5.
17. Juodagalvis, Jonas. Lobis Adutiškyje : čia įkurtas parapijos muziejus.– Iliustr. //Diena – 1996, spal. 11, p. 9.
18. Kudaba, Česlovas. Link Adutiškio pagirių.- Iliustr.// Kudaba, Česlovas. Švenčionių rajonas.- Vilnius1983, p. 22-27.
19. Kurtinienė, Laima. Adutiškis turi savo vėliavą ir herbą / Kurtinienė, Laima, Blaškys, Algimantas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2006, spal. 24, p. 4.
20. Kviklys, Bronius. Adutiškis: Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos bažnyčia.- Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania.- Čikaga, 1986.- T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2. Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 101-109.
21. Kviklys, Bronius. Adutiškis. Adutiškio apylinkės. Adutiškio giria.- Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai.- Vilnius, 1989.- T. 1, p.  710-713.
22. Matasova, Valda. Adutiškio bibliotekoje [Švenčionių rajonas]. – Iliustr. // Rytas. – 2003, liepa, p. 2.
23. Matasova, Valda. Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijai – 400 metų. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2008, rugs. 24, p. 5.
24. Misius, Kazys. Adutiškis: Švenčionių dekanatas  / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios.- Vilnius, 1993, p. 549-550.
25. Miškinis, Algimantas. Adutiškis.- Iliustr. // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės=The Lithuanian urban heritage and its values.- Vilnius, 1999.- T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania.- 2002.- 2 kn., p. 346-361, 700-702.
26. Objektas”Intrigantas”: kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimas ir veikla.- Vilnius, 2002.- 512 p.: iliustr.
27. Patašius, Algimantas. Agnietės ir Valero Vileitų kapų antkapiniai paminklai// Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2:  Rytų Lietuva, p. 308.
28. Pivoriūnaitė, Teresė. Adutiškio apylinkių kryžiai : krašto paminklai. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2005, spal. 8, p. 4.
29. Pivoriūnaitė, Teresė. Adutiškio lietuviškai mokyklai – 80 //Voruta – 1996, birž. 22-30, p. 3, 8
30. Pivoriūnaitė, Teresė. Prie Kamojos mano miestelis Adutiškis // Rytas. – 2005, liepa, p. 2.
31. Rekašius, Jonas. Hitlerizmo aukų kapinės // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2:  Rytų Lietuva, p. 307.
32. Striužas, Valdas. Adutiškio ir Tverečiaus apylinkių (Antanų girios) partizanų tremtinių dainos, eilėraščiai. – Portr. – Santr. angl.. // Liaudies kultūra. – 2006, Nr. 3, p. 47-55.
33. Striužas, Valdas. Lietuvos partizanų žuvimo vieta ir kapas: Antanų miškas // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2:  Rytų Lietuva, p. 309.
34. Striužas, Valdas. Paminklinė koplytėlė Adutiškyje – Iliustr. //Mūsų kraštas – 1994, Nr. 1, p. 149.
35. Švenčionių apskritis: [Adutiškio viešoji biblioteka] // Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenimis.- Vilnius, 1996. — P. 24.
36. Trimonienė Rita. Iš Adutiškio dvaro istorijos // Žvaigždė.- 1988, rugpj. 2, p. 3
37. Vaitkevičius, Vykintas. Adutiškis // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija, Vilnius, 2006, p. 281-282.
38. Vinčiūnaitė, Monika. Adutiškis : Švenčionijos miestai ir miesteliai. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2008, rugpj. 6, p. 3.

Parengė: Danutė Bučelienė, Aldona Mikštienė (Švenčionių SVB), 2010; 2017