Antaviliai

Antaviliai (kartais vadinami Antaviliu) – vietovė Antakalnio seniūnijoje, prie Nemenčinės plento, 10-ajame kilometre nuo Vilniaus miesto. Gyvenvietė yra prie Antavilio ežero. 1969 m. Antavilis, buvęs Vilniaus rajono kaimas, prijungtas prie Vilniaus miesto [7].

Kalbininko Jono Jurkšto požiūriu, vietovės pavadinimas sudarytas iš priešdėlio anta- ir tikrojo ežero vardo Avilys, o ne Antavilys [8].
 
Plačiausiai apie Antavilių istoriją nuo seniausių laikų rašoma istoriko Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje lenkų kalba „Historie z okolic Wilna“. Pateikiama archyvinių dokumentų apžvalga [12]. Vietovė minima Eugenijaus Danilevičiaus knygoje „Po Vilniaus apylinkes“ [7], „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3]. Archeologė Diana Antropikaitė straipsnyje, išspausdintame leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, apžvelgia kasinėjimų, kurie vyko Antaviliuose, medžiagą [4].
Antaviliai sulaukė spaudos dėmesio, kai 2009 m. JAV žiniasklaidos atstovai Antaviliuose ieškojo slapto CŽV teroristų kalėjimo. Laikraščiuose tuo metu išspausdinta nemažai straipsnių šia tema [2, 5].
 
Manoma, kad Antaviliai senovėje nebuvo atskira valda, nes teritorija nedidelė. Jie priklausė kitiems dvarams. Tik XVII a. išsiskyrė atskira nedidelė žemės valda ar dvarelis, priklausęs valdovo iždui. Dvarą valdė Korvin-Gosievskiai. Pirmasis istorinis dokumentas, kuriame minimi Antaviliai yra iš 1736 m. Tuo metu Antavilių savininkas buvo Smolensko vyskupas Boguslavas Korvin-Gosievskis. Vėliau vietovė priklausė daugeliui savininkų. Nuo XVIII a. pab. gana ilgą laiką Antaviliai buvo Radziševskių šeimos nuosavybė. Tais laikais aukštame kalnelyje įkurtose kapinėse (apie 1860–1865 m.) buvo pastatyta raudonų plytų koplytėlė – Radziševskių mauzoliejus. Vėliau iškilo nauja, iki mūsų dienų išlikusi koplyčia. XIX a. II p. dvaras dažnai keitė savininkus. XX a., tikriausiai prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Antavilių dvaras tapo pirklio Stolypino nuosavybe. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras dar priklausė Stolypino dukrai, o vėliau, apie 1920 m., tuometinė Lenkijos valstybė išpirko jau sumažėjusį dvarą ir čia įsteigė valstybinę ūkininkavimo mokyklą mergaitėms, veikusią iki 1939 m. 1940–1949 m. čia veikė žemės ūkio technikumas. Iš dvaro pastatų išlikęs tik svirnas [1, 3, 12].
Antaviliuose XX a. šeštajame dešimtmetyje šalia vilniečių sodų bendrijos įsteigtas pensionatas. Jis yra vienas seniausių Vilniuje. Pensionate gyvena daugiau kaip 250 senyvo amžiaus žmonių [11].
Antaviliuose, buvusioje jojimo mokykloje, kaip įtariama, 2004 m. veikęs slaptas JAV centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas [2, 5].
 
Antaviliuose buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Žvalgomieji tyrimai 1992 m. vykdyti Antavilių koplyčios aplinkoje (archeologinių radinių ir archeologijos paminklų pėdsakų neaptikta), o 2012 m. – dvaro sodybos teritorijoje (rasti keli XVII–XVIII a. keramikos dirbinių fragmentai) [4].

Vietovėje tyvuliuoja Antavilių ežeras. Jo ilgis vakarų-rytų kryptimi 1 km, plotis iki 0,2 km. Giliausia vieta siekia 11 m. Ežeras rininis. Krantai aukšti, statūs, apaugę Antavilio mišku, yra paplūdimys. Vakaruose išteka Antavilio upelis (Neries intakas) [9].

Antaviliai minimi ir grožinėje literatūroje. Eilėraščius vietovei sukūrė poetės Judita Vaičiūnaitė [10], Zita Čepulytė [6]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Antaviliai. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: dviejų tomų žinynas. – Vilnius, [2009]. – T. 2, p. 206.
2. Antaviliai garsūs ne tik seneliais: [apie galimai buvusį slaptą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo mokykloje Antaviliuose]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, lapkr. 20, p. 3. 
3. Antavilis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 71.
4. Antropikaitė, Diana. Antavilių dvaro sodyba: [apie archeologinius tyrinėjimus ir radinius]. – Iliustr., nuotr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2012, p. 261-262.
5. CŽV kalėjimas buvo įrengtas Antaviliuose? – Portr. // Respublika. – 2009, lapkr. 20, p. 2.
6. Čepulytė, Zita. Antaviliuose sningant: [eilėraštis] // Gintaro gimtinė. – 2011, gruod. 1-31 (Nr. 12), p. 6.
7. Danilevičius, Eugenijus. Po Vilniaus apylinkes. – Vilnius, 1986, p. 65-73.
8. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 49-50.
9. Stanaitis, Algirdas. Antavilio ežeras // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 75.
10. Vaičiūnaitė, Judita. Antavilis: [eilėraštis] // Vaičiūnaitė, Judita. Raštai. – Vilnius, 2005. – T. 1, p. 396.
11. Viešoji įstaiga Antavilių pensionatas [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2009-03-13]. Prieiga per internetą: <http://www.antaviliai.lt/?id=16&>.
12. Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007, p. 5-14.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2008; Zita Tiukšienė (VAVB), 2014, 2016