Bajorai

Kaimas Želvos seniūnijoje, 15 km į šiaurės rytus nuo Širvintų, 8 km į pietus nuo Želvos. Ribojasi su Sarapiniškio, Kiaukliškių I, Uždžionių kaimais ir Molėtų rajonu. Iš šiaurės vakarų prieina Kumpės, Beržyno, iš pietų – Bajorų miškai. Kaimas priklauso Širvintų dekanato Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijai.

Kaime gyvena 73 žmonės, iš jų: 29 vyrai ir 44 moterys (2011 m.) [4].

Nuo 2002 m. Bajoruose veikia Tolučių-Bajorų kaimų bendruomenė [2].

Bajorų kaime gimė teologijos mokslų daktaras, kunigas prelatas, filosofas, žurnalistas, redaktorius, šešių knygų autorius Pranas Gaida-Gaidamavičius (1914–2013) ir jo brolis, choro dirigentas Zigmas Gaidamavičius (1910–1989), kurių tėvai, šviesūs ūkininkai, savo namuose buvo įkūrę mokyklą Bajorų ir aplinkinių kaimų vaikams [3]. Čia gimė ir tautodailininkė, rajono literatė Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė (g. 1941), parašiusi atsiminimų apie gimtąjį kaimą [3].
 
Kaimo pavadinimas padarytas iš užsiėmimą rodančio asmenvardžio Bajoras, kuris kilęs nuo privilegijuoto sluoksnio atstovo „bajoras” [5].
 
Apie Bajorų kaimą informacijos galima rasti ,,Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [1], vietovardžio kilmė aprašyta prof. Zigmo Zinkevičiaus knygoje ,,Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [5], taip pat apie kaimą yra rašiusi rajono literatė Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė knygoje ,,Senieji Želvos krašto kaimai” [3]. Apie Tolučių-Bajorų kaimų bendruomenę informacijos yra leidinyje ,,Sėkmingų Lietuvoje vykdytų projektų pavyzdžiai” [2]. Šiek tiek informacijos yra periodikoje, internete.

Bajorų kaimas minimas nuo XVI amžiaus. Nuo 1921 m. čia veikė pradinė mokykla, nuo 1962 m. – kultūros namai [1]. 

2014 m. Bajoruose atidengtas paminklas broliams Gaidamavičiams. Ant didžiulio akmens iškaltos raidės skelbia: ,,Bajorai – gimtinė dviejų iškilių Lietuvos vyrų”.

Literatūra ir šaltiniai

1. Bajorai: [apie kaimą] // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 145.
2. Bendruomenės namų įrengimas: [apie Tolučių-Bajorų kaimų bendruomenę]. – Iliustr. // Sėkmingų Lietuvoje vykdytų projektų pavyzdžiai. – [Vilnius], 2006. – P. 46-47.
3. Senieji Želvos krašto kaimai / parengė Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. – Ukmergė, 2012, p. 13-17.
4. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 110.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016