Baltoji Vokė

Kaimas Pagirių seniūnijoje, įsikūrusi Vokės dešiniajame krante. Tik vienas kilometras skiria Baltosios Vokės ir Vaidotų kaimų centrus. Dalis šio kaimo, kaip ir Vaidotų, priklauso Vilniaus miestui. Pro gyvenvietę eina Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, per upę nutiestas Baltosios Vokės geležinkelio tiltas.

Baltoji Vokė – tai seniūnaitijos centras, kuriame 369 gyventojai (2013) [1].

Yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais Vokės krante gyveno šešios seserys, kurių vardai irgi buvo Vokės. Vieną dieną nusprendė jos eiti ieškoti laimės ir apsigyveno atskirai. Taip ir kilo šešių kaimų pavadinimai: Juodoji Vokė, Trakų Vokė, Kauno Vokė, Mūrinė Vokė ir Baltoji Vokė [12].

Bendrojo pobūdžio informacijos apie Baltosios Vokės kaimą yra visose lietuviškose enciklopedijose bei Bostone išleistoje Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [4]. Kaimas minimas 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [10].

Senais laikais prie tilto, einančio per Vokės upelį, buvo smuklė ir kaimelis. 1758 m. kaimelyje buvę 10 gyventojų.

Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla. – Vilnius, [2009]. Knygos viršelis.

Vokiečių okupacijos metu Vokėje buvo apgyvendinti nacių atvežtiniai kolonistai olandai. 1962 metais į Baltąją Vokę iš Buivydiškių buvo perkeltas Vilniaus agrozootechnikumas, savo veiklą skaičiuojantis nuo 1953 metų. 2006 metais technikumas reorganizuotas ir pavadintas – Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla. Nuo 1998 metų mokykloje vyksta Tarptautiniai Lenkijos–Lietuvos–Ukrainos–Latvijos mokslo seminarai pažintinio turizmo klausimais [10, 11, 13].

XIX a. viduryje Vokės savininkai Tiškevičiai pastatė puikius dvaro rūmus, savo stiliumi primenančius garsiuosius Varšuvos Lazienkių rūmus. Statybos darbus atliko žinomas italų architektas L. Marconi. Dvaro teritorija buvo aptverta ir pastatyti gražūs gotiško stiliaus vartai, pietrytinėje dalyje pastatyta dvaro oficina. Buvo užsodintas gražus parkas, įrengtas žuvininkystės ūkis. Visą Baltosios Vokės dvarą iš šiaurės ir vakarų pusės supo Vokės upė. Tvenkiniuose jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo įrengta pirmoji Lietuvoje sijų ir upėtakių veisykla [3, 5, 12].

Kaime veikia Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Vaidotų kaimo padalinys, savo veiklą skaičiuojantis nuo 1951 metų. Bibliotekos fonde sukaupta 6531 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro daugiau kaip 20 fiz. vnt. spaudinių. Kraštotyros kartotekos apimtis – apie 50 kortelių.

 

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Baltojii Vokė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 572.
3. Isokas, Gediminas. Baltosios Vokės parkas. – liustr. // Isokas Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 372-375.
4. Kviklys, Bronius. Vokė // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva, – Bostonas, 1964. – T. 1, p. 222.
5. Lukšionytė, Nijolė. Baltosios Vokės dvaro rūmai ir ofcina. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 303-304.
6. Semaška, Algimantas. Baltoji Vokė: [kaimas] // Semaška, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius, 2006. – P. 222-223.
7. Semaškaitė, Ingrida. Baltoji Vokė: Vilniaus rajonas. – Iliustr. // Semaškaitė, Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai. – Vilnius, [2008]. – P. 373-374.
8. Treščynski, Michal. Ne tik ilsėtis, bet ir pažinti kraštą: [IX Tarptautinis Lenkijos-Lietuvos-Ukrainos-Latvijos mokslo seminaras pažintinio turizmo klausimais Baltojoje Vokėje]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2007, rugs. 27 – spal. 3, p. 2.
9. Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla = Wileńska szkoła technologii, biznesu i rolnictwa: 1953-2008. – Vilnius, [2009]. – [39] p.: iliustr.
10. Biała Waka // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1880. – T.1 (Aa-Dereneczna). – p. 182; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/182>.
11. Jackiewicz, Mieczysław. Baltoji Vokė // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 118-119.
12. Waka // Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna. – Wilno, 2017. – P. 41.
13. Wileńska Szkoła Technologii, Biznesu i Rolnictwa. – Iliustr. // Szkoły polskie w Republice Litewskiej. – Wilno, 2009. – P. 390-393.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2017.