Bernotai – kaimas Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Nemenčinės. Kaimas įsikūręs šalia Girijos ežero ir to paties pavadinimo upelio.

Bernotuose gyvena 6 žmonės (2013 m.) [3].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Bernotų kaimą informacijos beveik nėra. Kaimas tik minimas leidiniuose, kur rašoma apie Bernotų piliakalnį su papiliu ir gyvenviete. Apie šiuos objektus informacijos yra „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [4, 6], knygoje „Lietuvos piliakalniai“ [1], leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [7, 8]. Objektai minimi „Lietuvos TSR archeologijos atlase“ [2]. Yra informacijos internete.

Tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų patvirtina kaimo pietinėje dalyje esantis piliakalnis bei kapinynas. Bernotų piliakalnį iš vakarų juosia ežeras, iš pietvakarių – pelkėtas Girijos upelio slėnis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio II puse.

Į pietvakarius nuo piliakalnio yra Bernotų kapinynas. Istorikų teigimu, kapinynas atsirado XII–XV amžiuje [2, 5, 6].

1997 m. Bernotų piliakalnio su papiliu ir gyvenviete kompleksas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą kaip nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas. Kompleksą sudaro: piliakalnis – (u. k. 5662), papilys – (u. k. 5663), gyvenvietė – (u. k.24185) [3].

1989 m. piečiau kaimo buvo nustatytas Europos geografinis centras, buvo pastatytas paminklas, bet 2004 m. po patikslinimo šio centro koordinatės pasikeitė [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bernotai, Nemenčinės seniūnija: [apie Bernotų piliakalnį]. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 356-357.
2. Bernotų piliakalnis. Bernotų kapinynas // Lietuvos TSRS archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – Kn. 2, p. 39.
3. Bernotų piliakalnis su papiliu ir gyvenviete [Bernotų k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 24184]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017-08-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Gudžinskas, Zigmantas. Bernotai – geografinis Europos centras: paviršius / Zigmantas Gudžinskas; Selemonas Paltanavičius. – Iliustr. // Lietuva. – Vilnius, 2010. – P. 18-19.
6. Katalynas, Kęstutis. Bernotų kapinynas. Bernotų piliakalnis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 305.
7. Kliaugaitė, Vida. Bernotų piliakalnio papėdės gyvenvietė ir senkapis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2003, p. 40-41.
8. Vaitkuvienė, Agnė. Bernotų piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2004, p. 53.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2017