Vilniaus verbos: gyvoji istorija. – [Kaunas], 2010. Knygos viršelis

Kaimas Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajono vakaruose, prie Čekonės upelio.

Kaimas Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajono vakaruose, prie Čekonės upelio.

Čekoniškės – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 240 gyventojų (2013 m.) [4].

Yra lenkiška Čekoniškių vidurinė mokykla [14] ir lietuviškas Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių skyrius.

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Čekoniškės – tai asmenvardinis oikonimas [5].

Apie Čekoniškes rašoma 2012 m. išleistose Juzefo Šostakovskio knygose „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ [16]. Trumpos žynutės apie kaimą yra „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [1] bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [12]. Turistinės informacijos apie šią vietovę galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose „Kelionių vadovas po Lietuvą“ [8], „Kelionės iš Vilniaus“ [7] bei leidiniuose „Vilniaus regionas: kultūrinio turizmo maršrutai“ [2] ir „Вильнюсский регион: маршруты культурного туризма“ [17] ir kt.

Palmy Wileńszczyzny = Vilniaus krašto verbos = Palms from Vilnius region. – Wilno, 2017. Knygos viršelis.

Vilniaus krašto verbų istorija, rišimo principai bei verbų kūrėjai aprašyti Janinos Norkūnienės leidinyje „Vilniaus verbos: gyvoji istorija“ [6] bei Henriko Mažulio ir Voitecho Petrovičiaus išleistame albume „Palmy Wileńszczyzny = Vilniaus krašto verbos = Palms from Vilnius region“. Albumas gausiai iliustruotas. Tekstas pateikiamas lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis [13].

Kaimas garsus verbų rišimo tradicijomis [9]. Į nematerialaus paveldo pasaulio šedevrų sąrašą, kurį formuoja UNESCO, Lietuva pateikė šešis kandidatus, tarp jų yra ir Vilniaus verbos kaip unikali liaudies tradicija. 2005 m. Čekoniškėse įkurta vienintelė Europoje Regioninė verbų ir buities seklyčia [6, 8, 9]. Čia galima pamatyti, kaip daroma verba, iš kokių gėlyčių pinama, galima išgirsti dainas, kurias dainuodavo merginos, gamindamos šiuos unikalius meno kūrinius. Šias dainas dainuoja folklorinis ansamblis „Cicha Nowinka“ (vad. Janina Norkūnienė) [3]. Ši seklyčia dar vadinama Verbų muziejumi [10, 14].

Yra išlikęs Čekoniškių dvaras [7, 8].

Apie Čekoniškių verbas eilėraštyje „Wileńskie Kaziuki“ rašė poetas Aleksandras Sneško (Aleksander Śnieżko) [15].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čekoniškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 344.
2. Čekoniškių verbų ir buities seklyčia: [Zujūnų sen]. – Iliustr. // Vilniaus regionas: kultūrinio turizmo maršrutai. – Utena: Utenos Indra, 2012. – P. 7.
3. Červokienė, Daiva. Vilniaus krašto verbose švyti jų rišėjų ir žolynų akys: [apie Čekoniškių kaimo verbų pynėjų ansamblį ir seklyčią]. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2010, kovo 27, p. 7-8.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 11.
6. Norkūnienė, Janina. Vilniaus verbos: gyvoji istorija / Janina, Norkūnienė. – [Kaunas], 2010. – 60 p.: iliustr.
7. Semaška, Algimantas. Čekoniškės. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, 2005. – P. 4.
8. Semaška, Algimantas. Čekoniškės: [kaimas] / Algimantas Semaška // Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius: Algimantas, 2006. – P. 246.
9. Šemelytė, Rita. Tarp žemės ir dangaus: [apie Čekoniškėse įkurtą Verbų seklyčią, kurioje saugomos Vilniaus krašto verbos]. – Iliustr. // Kraitė. – 2005, kovo 8-15, p. 2.
10. Šeškevičiūtė, Kotryna. Verbos keliaunininkės: [apie verbų muziejų Čekoniškėse]. – Iliustr. // Kelionės ir pramogos. – 2004, Nr. 3, p. 68-69.
11. Vilniaus krašto verbos = Palmy Wileńszczyzny. – Iliustr. // Kviečia Vilniaus rajonas = Rejon wileński zaprasza. – Vilnius, 2009. – P. 1-2.
12. Ciechanowiszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1880. – T. 1 (Aa-Dereneczna). – p. 679; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/679>.
13. Mažul, Henrik. Palmy Wileńszczyzny = Vilniaus krašto verbos = Palms from Vilnius region / Henryk Mażul, Wojciech Piotrowicz. – Brejkowszczyzna, Rej. Wileński: Muzeum Władysława Syrokomli, 2017. – 127, [1] p.: iliustr.
14. Szkoła Średnia w Ciechanowiszkach. – Iliustr. // Szkoły polskie w Republice Litewskiej. – Wilno, 2009. – P. 109-111.
15. Sniežko, Aleksandras. Wileńskie Kaziuki // Aleksander Śnieżko. Iskry spod pióra: wiersze i pieśni patriotyczne, religijne, satyryczne i liryczne. – Wilno, 2004. – P. 55.
16. Szostakowski, Józef. Ciechanowiszki (Čekoniškės). – Iliustr. // Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Vilnius, 2012. – P. 63.
17. Горница истории быта и пасхальных верб в деревне Чеконишкес: [Zujūnų sen.] // Вильнюсский регион: маршруты культурного туризма – Utena: Utenos Indra, 2012. – P. 7.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2018