Daubariškiai

Kaimas Želvos seniūnijoje, 5 km į šiaurės rytus nuo Želvos miestelio. Šiaurėje plyti Daubariškių miškas.

Gyvena 11 žmonių, iš jų: 3 vyrai ir 8 moterys (2011 m.) [3].

Daubariškių kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, išplėstas priesaga –iškiai. Pavadinimas kilęs iš dvikamienio asmenvardžio Dau-baras vedinio Dau-baris. Pirmąjį dėmenį Dau-  turi dvikamieniai asmenvardžiai Dau-baras, Dau-girdas, Dau-jotas ir kt. Šiam dėmeniui pradžią davė  dėmuo Daug-,  netekęs  -g pozicijos prieš raides g, k (pvz. Daug-girdas). Dėmuo Daug- yra labai senos kilmės, jį turėjo prūsai. Siejamas su žodžiais „daug“, „dauginti“. Antrąjį dėmenį Bar- turi tokie dvikamieniai asmenvardžiai Ei-baras, Vis-baras ar Bar-tautas, Bar-vainas ir kt. Šį dėmenį taip pat turėjo prūsai bei kitos indoeuropiečių kalbos, tai yra labai senų laikų veldinys. Siejamas su „bar-ti“ (senuoju lietuvių žodžiu „kovoti“).  [5].

Daubariškių kaimo vietovardžio kilmė aprašyta Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [5]. Apie Daubariškių piliakalnį informacijos yra knygoje „Lietuvos piliakalniai” [2] bei „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [4].

Apie 1 km į pietus nuo kaimo, dešiniajame Siesarties upės krante, Skerdimų miško pietinėje dalyje yra  regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytų į kultūros vertybių registrą – Daubariškių  piliakalnis, dar vadinamas Pažiemiais. Piliakalnis įrengtas pailgoje kalvoje, juosia pelkėtas upės slėnis, šiaurinėje pusėje yra aukštuma. Piliakalnio šlaitai statūs, 10-11 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs pomiškiu. 1970 m. jį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia [2].
 
1,3 km į šiaurės rytus nuo Šilninkų pilkapyno, 0,75 km ta pačia kryptimi nuo Siesarties dešiniojo kranto ir tiek pat į į pietryčius nuo Daubariškių kaimo kapinių, Ukmergės miškų urėdijos Želvos girininkijjos Skerdimų (Daubariškių) miško 15 kvartalo vidurinėje dalyje yra valstybės saugoma archeologinė vieta – Daubariškių pilkapynas [4].

Daubariškių kaime penkių Lietuvos partizanų žuvimo vietoje pastatytas kryžius.

Stanislovo Abromavičiaus knygos „Partizanų motinos“ viena iš 70 apybraižų skirta Daubariškių kaime gyvenusios partizanų Rinkūnų šeimos likimui [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Abromavičius, Stanislovas. Ona Rinkūnienė // Stanislovas Abromavičius. Partizanų motinos. – Kaunas, 2010. – 188-190.
2. Daubariškiai: Želvos seniūnija. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 180-181.
3. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Vaitkunskienė, Laima. Daubariškių piliakalnis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 99.
5. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 48.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016