Deltuvėlė

Kaimas Pabaisko seniūnijoje, 2 km į pietvakarius nuo Ukmergės miesto dalies – Pašilės.

Kaime gyvena 25 žmonės, iš jų: 11 vyrų ir 14 moterų (2011) [1].
 
Vietovardžio kilmė aprašoma Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [4], apie kaime esantį Deltuvėlės alkakalnį rašoma Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija” [2] bei „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [3]. Šiek tiek informacijos yra periodikoje, internete.
 
0,3-0,4 km į pietryčius nuo Deltuvėlės kaimo, apie 0,15 km į rytus nuo Ukmergės–Gelvonų kelio yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, mitologinę reikšmę – Alkakalnis. Tai kalvelė, kurią iš pietvakarių supa šlapia pieva, iš rytų juosia į Šventąją įtekantis šaltiniuotas upeliukas, iš kitų pusių prieina dirbami laukai. Alkakalnio viršūnė apie 20 metrų ilgio. Deltuvėlės alkakalnį 1970 ir 1978 metais žvalgė Istorijos institutas [3]. Pasakojama, kad „senovėje šioj vietoj nakčia žmonės paklysdavę ir klaidžiodavę iki dienos šviesos“ [2].
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Vaitkevičius, Vykintas. Deltuvėlė: Laukas Alkai. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, [2006]. – P. 155.
3. Vaitkunskienė, Laima. Alka: Deltuvėlės alkakalnis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 99.
4. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 48.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016