Dusinėnai – kaimas Juodšilių seniūnijoje, 13 km į pietus nuo Vilniaus. Per Dusinėnus teka Rudamina (Vokės dėš. intakas). Kaimas iš visų pusių apsuptas mišku [2, 10]. Iki 2001 m. rugpjūčio Dusinėnai priklausė Rudaminos seniūnijai.

Dusinėnai – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 404 žmonės. Iš jų – 203 vyrai ir 201 moteris (2013 m.) [8].

Šiame kaime gimė garsus dailininkas, Adomo Mickevičiaus žentas Tadeušas Goreckis (1825–1868) ir poetas, Napoleono karo su Rusija bei 1830–1831 metų sukilimo dalyvis Antanas Goreckis (1787–1861) [9, 11].

Buvusios Goreckių sodybos vietoje pastatytame name gyveno šių vietų legenda, Stepono Batoro universiteto profesoriaus Jano Kazimiero Mušinskio (1884–1957) mokinė, žolininkė farmacininkė Eleonora Žebrovska-Liaskovska (1907–2000) [16]. Pagalbos į Eleonorą kreipdavosi ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių sergantys žmonės.

Tiksli Dusinėnų vardo kilmė nežinoma. Manoma, kad jis kilęs nuo XIV a. šias apylinkės valdžiusios garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Rudaminų-Dusėtišių šeimos pavardės.

Istorinių duomenų apie Dusinėnus yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [14] bei Juzefo Šostakovskio (Jozef Szostakowski) knygoje „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ („Vilnius ir jo apylinkės. Vadovas po literatūrines vietas“) [16]. Įdomios informacijos apie gyvenvietę yra tapytojos, rašytojos, bibliotekininkės Irenos Fedorovič-Vasilevskos 2020 m. išleistame leidinyje „Dom przy drodze“ („Namas šalia kelio“). Knyga parašyta remiantis įvairių žmonių prisiminimais, spausdintiniais leidiniais bei archyvine medžiaga. Leidinys skiriamas kraštotyra besidomintiems skaitytojams. Jis gausiai iliustruotas pačios autorės darytomis ir archyvinėmis nuotraukomis. Gale pateikiamas panaudotų leidinių bibliografijos sąrašas [15]. Apie Dusinėnų pilkapynus rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [1], „Lietuvos TSR archeologijos atlase“ [6], „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše“ [7], leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais“ [12] bei Fiodoro Pokrovskio žemėlapyje „Археологическая карта Виленской губернии“ (Vilnius, 1893). Bendrojo pobūdžio informacija apie Dusinėnus pateikiama „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [9], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2].

Apie tai, kad šiose vietose gyventa nuo senų laikų byloje į pietvakarius nuo Dusinėnų, miške esantys 2 pilkapynai. Juose rasta VIII–XII a. dirbinių [1]. Dusinėnų pilkapynas ir Dusinėnų pilkapynas II 1993 m. įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip nacionalinės reikšmės archeologiniai paminklai [3, 4].

Šis kaimas ypatingas. Civilizacija tarsi pasigailėjo šio kampelio [4]. Kaimo pakraštyje ant aukštų akmeninių pamatų stovi ilgas medinis pastatas, jis pastatytas 1907 metais. Iki tol ant tų pačių pamatų stovėjo Goreckių sodyba [14].
Tarp vietinių gyventojų byloje legenda, kad vieno iš Goreckių šeimos vaikų dvasia raudono kūdikio pavidale patekant saulei retkarčiais pasirodo iki šiol. Drąsuolis Antanas, būdamas dar vaiku, žuvo 1831 m. nuo kazokų kardų bandant apginti savo artimuosius [13].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Dusinėnų pirmasis pilkapynas; Dusinėnų antrasis pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 308-309.
2. Dusinėnai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 231.
3. Dusinėnų pilkapynas [Dusinėnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 16474]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Dusinėnų pilkapynas II [Dusinėnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 5665]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
5. Dusinėnų pilkapynas // Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990 m.). – Vilnius, 1993. – D. 1, p. 52.
6. Dusinėnų pilkapynas // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977, T. 3, p. 35 (Nr. 127).
7. Dusinėnų pilkapynas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 209.
8. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
9. Goreckis Tadas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1978. – T. 4, p.152.
10. Juodšilių seniūnija. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną=Zapraszamy do rejonu Wileńskiego=Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 1998. – P. 18-19.
11. Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius. – Kn. 21: Vilniaus ir Švenčionių krašte, 2021. – p. 118-121.
12. Šimėnas, Valdemaras. Dusinėnų pilkapyno II grupės tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1998/1999, p. 215-220.
13. Duch w Dusieniatach // Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna. – Wilno, 2017. – P. 50.
14. Dusieniaty // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1887. – T. 2 (Perepiatycha-Pożajście). – p. 230; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_II/>.
15. Fiedorovič-Vasilevska, Irena. Dusinęta (Dusinenta, Dusiniaty) // Fiedorovič-Vasilevska, Irena. Dom przy drodze. – Vilnius, 2020. – P. 28-32.14. Rodzinne gniazdo domu dwu szlacheckich rodzin: [apie Žebrovskių ir Goreckių šeimas]. 2001. [žiūrėta 2009-12-16]. Prieiga per internetą: <http://archiwum99.tripod.com/452/gniazd.html>.
16. Szostakowski, Jozef. Dusieniaty (Dusinėnai) // Szostakowski, Jozef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Vilnius, 2012. – P. 74-75.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2022