Dzenkūniškės yra apie 2,5 km į pietvakarius nuo Semeliškių, prie Vievio–Aukštadvario plento, buvusio vieškelio.

929 metais Dzenkūniškių kaime buvo 66 gyventojai, 2001 m. jame gyveno 9 žmonės [4]. 2011 m. gyveno 4 žmonės: 2 vyrai ir 2 moterys [6].

Vietovardis Dezenkūniškės kilo iš asmenvardžio Dzenkūnas, Dzenkus [5]

Prie Dzenkūniškių kaimo tyvuliuoja ežeriukas Dabinčius, pro kurį teka Dabintos upelis, kairysis Strėvos intakas [4].

Iš Dzenkūniškių kaimo kilę du garsūs Broniai Stosiūnai (greičiausiai pusbroliai):

Bronius Stosiūnas, Domino (1896–1942) – valdininkas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, publicistas, tris kadencijas rinktas Semeliškių viršaičiu [1].
Bronius Stosiūnas (kai kur – Stasiūnas), Prano (1887 (kai kur 1897)–1946) – dramaturgas, poetas, spaudos darbuotojas, pirmasis Trakų apskrities viršininkas, vėliau buvo Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas, dirbo apskrities viršininku Panevėžyje, Ukmergėje, Alytuje ir kt. Vokiečių okupacijos metais vadovavo metrikacijos skyriui. Jis turėjo nemažai slapyvardžių: B.S., Dzenkūnas, Semeliškietis, Vanagas Vivirklys, Dėdė Bronius, Sumeliškių Pakeleivis ir daugybę kitų. Pirmojo pasaulinio karo metais B. Stosiūnas mokytojavo Semeliškėse [1].
Apie juos rašyta leidinyje Daivos Červokienės knygoje „Jie garsino Semeliškes“ [3].

Apie Dzenkūniškių kaimą informacijos nedaug. Šiek tiek rašyta „Elektrėnų kronikos“ straipsniuose, kuriuos parengė Daiva Červokienė [1, 2, 4].

Dzenkūniškių kaime buvo nemažai Semeliškių šaulių būrio šaulių (šeši Stosiūnai: Bronius, Kazys, Leonas, Vladas, Zigmas ir Pranas, vėliau išvykęs iš valsčiaus ir 1940 m. įsirašęs į Vilniaus šaulių būrį, keturi Bartusevičiai: Alfonsas, Antanas, Motiejus ir Pranas bei Juozas Kanapickas ir Mikas Kieras [2]. Dauguma šaulių vėliau tapo partizanais.

Pasak kraštietės Vlados Matonienės (Bartusevičiūtės), kaimas buvo tarsi padalintas į dvi dalis: prie vieškelio buvo įsikūrusios Stosiūnų, o toliau už puskilometrio prie ežero – Bartusevičių sodybos. Žemė kaime buvo padalinta rėžiais. 1930–1940 m. rėžiai buvo panaikinti, žmonės kėlėsi į vienkiemius [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Červokienė, Daiva. Du tarpukario metų ąžuolai Broniai Stosiūnai. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2016, rugp. 19–25, p. 8–9; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/du-tarpukario-met-azuolai-broniai-stosiunai/>.
2. Červokienė, Daiva. Dzenkūniškių kaimo šauliai ir partizanai, arba Dzenkūniškių kaimas praėjusio amžiaus istorijos kryžkelėse ir šiandien. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2016, rugpj. 12/18, p. 8–9; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/dzenkuniski-kaimo-sauliai-ir-partizanai-arba-dzenkuniski-kaimas-praejusio-amziaus-istorijos-kryzkelese-ir-siandien/>.
3. Červokienė, Daiva. Jie garsino Semeliškes / Daiva Červokienė. – Vilnius, 2021. – 191, [1] p. : iliustr., faks., portr.
4. Červokienė, Daiva. Semeliškių seniūnijos kaimų vietovardžiai // Elektrėnų kronika. – 2019, bal. 5/11, p. 8–9; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/semeliskiu-seniunijos-kaimu-vietovardziai/>.
5. Dzenkūniškės; Dzenkūniškių kelias // Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius, 2014. – T. 2, p. 443.
6. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2022-05-02]. Prieiga per internetą: <https://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.