Girija
Girija – kaimas Nemenčinės seniūnijoje, 26 km nuo Vilniaus, prie Girijos ežero.
Kaime gyvena 9 žmonių, 4 vyrai ir 5 moterų (2013 m.) [4].
Girijos kaimas gerai žinomas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistams. Jis išgarsėjo kai 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai, naudodamiesi moksliniu gravitacijos centrų metodu, nustatė, kad 26 km į šiaurę nuo Vilniaus yra Europos geografinis centras. Dažnai rašoma, kad šis taškas yra šalia Purnuškių kaimo, bet, iš tikrųjų, tai yra Girijos kaimas [10, 11].
1992 m. Europos geografinio centro aplinkai išsaugoti Lietuvos Aukščiausioji Taryba įsteigė Europos centro kartografinį draustinį. Jame buvo Girijos ežeras, Bernotų piliakalnis ir alkakalnis (senovės pagonių laidojimų vieta), šalia esantys miškai ir kitos vietovės. 2010 metų balandžio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 411 Europos centro kraštovaizdžio draustinio plotas buvo sumažintas ir pakeistas jo pavadinimas. Dabar jis vadinasi Girijos kraštovaizdžio draustiniu [1].
Apie Girijos kaimo istoriją informacijos labai mažai. Kaimas tik minimas 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [12] bei I. Goškevičiaus leidinyje „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905). Turistams skirtos informacijos apie Europos geografinį centrą galima rasti Algimanto Semaškos knygose: „Kelionės iš Vilniaus“ [6], „Lietuvos keliais“ [7], „Po Lietuvą“ [8], Varšuvoje (Lenkija) išleistame Mečislovo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) leidinyje „Litwa: Podróż sentymentalna“ [13] bei kituose, keliaujantiems po Vilniaus rajoną skirtuose leidiniuose.
Yra žinoma, kad 1866 m. tai buvo vienkiemis, kuriame gyveno 29 katalikai [12]
1991 m. ant kalvelės ties Bernotais buvo pastatytas pirmasis geografinio centro ženklas – akmenų mūrinys su plokšte. Tačiau šis paminklas neišliko. Kiek vėliau Lietuvos geografų draugijos pastangomis centro vietoje buvo padėtas vietinis laukuose rastas akmuo, sveriantis 9 tonas. Ant akmens buvo pritvirtinta metalinė plokštė su įrašais [2].
2003 m. Europos geografinio centro teritorijoje įregistruota Viešoji įstaiga „Europos geografinis centras“. Šiame centre ne tik teikiamos turizmo informacijos paslaugos, bet ir vykdoma aktyvi kultūrinė programa. Centro lankytojams įteikiami pažymėjimai [3, 5, 9].
2004 m. Europos geografinio centro pristatymo progai pažymėti garsus lietuvių skulptorius Gediminas Jokūbonis sukūrė paminklą. Kompoziciją sudaro balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna [2].
Literatūra ir šaltiniai
1. Europos centro kraštovaizdžio draustinis pavadintas Girijos draustiniu. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-11-30]. Prieiga per internetą: <http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=9860>.
2. Europos geografinis centras = Geograficzny środek Europy. – Iliustr. // Kviečia Vilniaus rajonas = Rejon wileński zaprasza. – Vilnius, 2009. – P. 21-22.
3. Europos geografinis centras laukia lankytojų: [Girijos kaimas, Vilniaus r.]. – Iliustr. // Kelionių magija. – 2004, Nr. 4, p. 9.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Mikulevič, Irena. Europos diena – Europos širdyje: [apie Europos dienos minėjimą Europos geografiniame centre Vilniaus rajono Girijos kaime]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, geg. 15-21, p. 1, 5.
6. Semaška, Algimantas. Europos centras. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, 2005. – P. 28-31.
7. Semaška, Algimantas. Europos geografinis centras. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 623.
8. Semaška, Algimantas. Europos geografinis centras. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą: knyga visiems norintiems gerai pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, [2002]. – P. 664-666.
9. Simanaitis, Edmundas. Kariška daina Europos centre: [apie karinės muzikos šventę Girijos kaime, Vilniaus rajonas]. – Iliustr. // Draugas. – 2004, spal. 1, p. 4.
10. Šarūnaitė, Regina. Europos geografinis centras prie Purnuškių kaimo [Vilniaus r]. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2004, Nr. 6, p. 10-11.
11. Urbanavičius, Rimantas. Kur yra Europos geografinis centras?. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 2006, Nr. 11, p. 38-39.
12. Giria // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1881. – T. 2 (Derenek-Gżack). – p. 574; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_II/574>.
13. Jackiewicz, Mieczysław. Centrum Geograficzne Europy // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 126.
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2024