Griežionys

Kaimas Lyduokių seniūnijoje, 1 km į pietvakarius nuo Lyduokių miestelio. Ribojasi su Juknonių, Butkiškių, Kurėjų kaimais, Lyduokių miesteliu. Vakaruose – Medinų miškas. Kaimas priklauso Lyduokių parapijai.

Kaime gyvena 19 žmonių, iš jų: 9 vyrai ir 10 moterų (2011) [7].

Griežionių kaimo pavadinimas kilęs iš pravardinės kilmės nebevartojamo asmenvardžio – buvusio tėvavardžio Griežionis (Griežio sūnus), kurio šaknis Griež- kilme susijusi su veiksmažodžiu „griež–ti“  [9].

Apie Griežionių kaimą informacijos yra vienos žymiausių Ukmergės kraštotyrininkių Albinos Katinaitės-Navickienės ir humanitarinių mokslų daktarės Palmiros Katinaitės parengtoje knygoje „Lyduokiai 1499-1999“ [3], vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ [9]. Griežionių kaimo koplytstulpis ir stogastulpiai aprašomi „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [4-5]. Apie kaimą yra informacijos rajono periodikoje ir internete. 

Sinfonia Pastorale

Stiško, Anatolijus. Sinfonia Pastorale iš Lyduokių kaimo. – Ukmergė, 2007. Knygos viršelis

Griežionių kaime gyveno tautodailininkai, medžio drožėjai-dievdirbiai Gabrielis Katinas (1820-1889) bei Kazimieras Katinas (1852-1905), kurių kūrybinis palikimas – koplytstulpiai, kryžiai, šventųjų skulptūrinė medžio plastika, saugomi Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Vilniaus dailės bei Ukmergės kraštotyros muziejuose [6]. Šiame kaime gimė Rapolas Stankūnas (1907-1994), mokytojas, kolekcininkas, kraštotyrininkas [2]. Nuo 1980 m. kaime gyvena ir kuria dailininkas, nusipelnęs meno veikėjas Anatolijus Stiško (g. 1937). Su jo tapybos darbais, pokalbiais, esė, straipsniais apie meną supažindina spalvotas leidinys „Sinfonia Pastorale iš Lyduokių kaimo“ (Ukmergė, 2007). Šis albumas –  tai tarsi susitikimas su dailininku Anatolijumi Stiško – menininku iš Lyduokių kaimo. Taip tapytojas prisistato įvairiose Lietuvos, Europos muziejų, parodų salėse [8].
Griežionių vietovardis (dvaras) minimas nuo XVI a. pabaigos. Baudžiavos laikais Griežionys priklausė Lyduokių dvarui [3].

Griežionys – gatvinis kaimas. Gatvė tiesi, einanti iš pietų į šiaurę. Kaimo gatvinė struktūra, daugelyje kaimų išnykusi XX a. pradžioje, vykdant žemės reformą ir skirstant kaimus į vienkiemius, primena rėžinės žemės apdirbimo sistemos laikus [3].

Griežionių kaime yra trys kultūros paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Vienas iš jų –  Griežionių kaime gyvenusių dievdirbių, tautodailininkų Kazimiero ir Gabrielio Katinų išdrožtas triaukštis stogastulpis su daugeliu šventųjų skulptūrų (1881 m.), žavintis originalia menine skulptūra ir ornamentika. Jis kaime išstovėjo 117 metų [4]. Šio stogastulpio originalas saugomas Ukmergės kraštotyros muziejuje, o tiksli kopija, 1998 m. atkurta skulptorių, tautodailininkų Rimanto ir Stasio Zinkevičių, stovi toje pačioje vietoje. 

Dar vienas stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra (1860 m.), stovi kaimo gale, kairėje gatvės pusėje [5]. Restauruotas 2004 m. (Stasys ir Rimantas Zinkevičiai). Koplytstulpis su Marijos skulptūra neišliko.

2006 m. kaime atidengta  ąžuolinė skulptūrinė kompozicija, skirta iš šio kaimo kilusių medžio drožėjų, kryždirbių Gabrielio ir Kazimiero Katinų atminimui, (skulpt. Rimantas ir Stasys Zinkevičiai). Šio projekto sumanytojas – Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ koncepcijos autorius Vytautas Česnaitis, skulptūros eskizo autorius – dailininkas Anatolijus Stiško  [1, 6].

Griežionyse yra neveikiančios kaimo kapinės (plotas 0,41 ha), kurios anksčiau buvo įtrauktos į archeologijos paminklų sąrašą AV-1581.

Literatūra ir šaltiniai

1. Česnaitis, Vytautas. Vėluojantys etnokultūros atradimai Lyduokiuose. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 16 (2006), p. 154-155.
2. Mokytojas, kurio neįmanoma pamiršti: [apie R. Stankūną]. – Iliustr. // Respublika. – 2007, liep. 14, p. 25.
3. Navickienė, Albina. Lyduokiai 1499-1999 / Albina Navickienė, Palmira Katinaitė. – Vilnius, 1999, p. 57-59.
4. Patašius, Algimantas. Griežionių koplytstulpis // Kultūros paminklų enciklopedija. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva. – Vilnius, 1998, p. 102.
5. Patašius, Algimantas. Griežionių stogastulpiai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva. – Vilnius, 1998, p. 102-103.
6. Stiško, Anatolijus. Etiudas Griežionių kryždirbystei. – Iliustr. // Eskizai. – Nr.16 (2006), p. 152-153.
7. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-11]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
8. Vitkūnas, Manvydas. Dailininko iš Lyduokių [A. Stiško] paveikslai puošia Tretjakovo galeriją. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2008, liep. 26, priedas „Šeštadienis“, p. 3.
9. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 106.

Parengė: Janina Baškauskienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių kaimo padalinys), 2009; 2016