Gudeliai – kaimas Zujūnų seniūnijoje, 4km nuo Buivydiškių, prie Sudervėlės upelio. Šiaurės rytinė kaimo dalis prijungta prie Vilniaus. Pasiekiami keliais nuo Pilaitės ir Gudelių mikrorajono. Stūkso Gudelių piliakalnis.

Gudelių kaime gyvena 110 gyventojų (2021 m.) [2].

Apylinkėse įsteigtas Griovių geomorfologinis draustinis. Griovių geomorfologinis draustinis – valstybinės reikšmės saugoma gamtos teritorija, Neries dešiniajame krante, ties Griovių, Smiglių, Pasienių kaimais. Didžiąją dalį draustinio teritorijos dengia Girulių miško pušynas. Jame seniau augo gamtos paminklas – Belūnų ąžuolas (dabar nuvirtęs, apipjaustytas) [5].

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Gudeliai – tai būdingas Vilniaus kraštui lietuviškos kilmės mikrotoponinis oikonimas. Šis pavadinimas priskiriamas prie senųjų vietovardžių, kurie fiksuojami XVII–XIX amžiaus šaltiniuose [2].

Rašytiniuose šaltiniuose informacijos apie Gudelių kaimą yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [13]. Apie Gudelių pilkapyną rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [1]. Apie pilkapyno 2002–2008 metų tyrinėjimus Laurino Kurilos straipsnių yra Lietuvos istorijos instituto leidžiamame leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [6–12]. Bendrojo pobūdžio informacijos apie Gudelius yra „Mažoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [2a], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [2b]. Kaimas minimas „Vietovardžių žodyne“ (Vilnius, 2002), Jono Jurkšo knygoje „Vilniaus vietovardžiai“ [4], „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2), leidiniouse „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej“ (Warszawa, 1938, T1), I. Goškevičiaus ir „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905).

Apie tai, kad šiuose vietovėse gyventa nuo senų laikų liudija Gudelių, Lenkiškių pilkapynas, vadinamas Švedkapiais [1].

XIX a. antroje pusėje Vilniaus paviete Sudervės valsčiuje minimas Gudelių viensėdis, kuriame buvo 4 namai ir gyveno 33 katalikai [11].

Gudelių, Lenkiškių pilkapynas 1992 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą kaip nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Gudelių pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 311.
2. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius. [interaktyvus] 2022. [žiūrėta 2025-04-07]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/2021_m._Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas>.
2a. Gudeliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – T. 1 (A–J). – Vilnius, 1966, p. 616.
2b. Gudeliai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius, 1986, p.
3. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas [Gudelių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 5644]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 11, 39.
5. Isokas, Gediminas. Bieliūnų ąžuolas // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P.370.
6. Kurila, Laurynas. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2002, p. 69-72.
7. Kurila, Laurynas. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2003, p. 91-93.
8. Kurila, Laurynas. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2004, p. 80-83.
9. Kurila, Laurynas. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2005, p. 92-96.
10. Kurila, Laurynas. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2006, p. 121-124.
11. Kurila, Laurynas. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2007, p. 160-163.
12. Kurila, Laurynas. Gudelių, Lenkiškių pilkapynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2008, p. 106-108.
13. Gudele // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich – Warszawa, 1881. – T. 2 (Derenek-Gżack), p. 903. Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_II/903>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017, 2025