Guriai

Guriai anksčiau buvo atskira gyvenvietė. Dabar priklauso Aukštutiniam Pavilniui. Didžiausia gatvė – Juodasis kelias, šalia kurio įsikūrę daugybė sodų bendrijų. Guriai šiaurėje ribojasi su Aukštuoju Pavilniu (skiria Juodasis kelias), pietuose – su Kalnėnais, vakaruose prieina prie Pavilnių regioninio parko miškų.

Vietovardžio pavadinimas žinomas nuo XVI a., kilęs iš kaimo pavadinimo. Oikonimo Guriai kilmė lietuviška, išlikusi iki mūsų dienų  [1].

Kažkada Guriai buvo Lietuvos didikų Pacų nuosavybė [2, 3]. Vėliau priklausė iždui. Žymus XIX a.  archeologas, istorikas, leidėjas Adomas Honoris Kirkoras leidinyje „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ apie Gurių apylinkes rašė: „Čia vis tokios pačios, nors kaskart vis naujos pasakiškos apylinkės […]. Stačia atšlaite įsiropštę į pačią viršūnę, nyrame į žavingą, garsų beržyną, kuris tarsi aukščiausioje vietoje pasodintas gėlynas, matomas iš kiekvieno įvažiavimo į Vilnių…“  Po šias gražias vietoves, viešėdamas Vilniuje, mėgdavo važinėtis imperatorius Aleksandras I [2].

Apie Gurius trumpai rašoma Teresos Klimašauskienės knygoje „Pavilnys 1908 – 2008: Wilenska Kolonia Kolejowa“ [3], Juzefo Šostakovskio (Józef Szostakowski) leidinyje „Wilno i okolice : przewodnik literacki“ („Vilnius ir apylinkės: lieratūrinis vadovas“) [4], A. Kirkoro „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ [2]. Apie vietovardžio kilmę rašoma kalbininko Jono Jurkšto leidinyje „Viniaus vietovardžiai“ [1]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 38.
2. Kirkoras, Adomas Honoris. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. – Vilnius, 1991, p. 170-171.
3. Klimašauskienė, Teresa.  Pavilnys 1908 – 2008: Wilenska Kolonia Kolejowa. – Vilnius, 2008.-  308 p.: iliustr., faks., portr. – Gretut. tekstas liet., lenk.
4. Szostakowski, Józef. Wilno i okolice : przewodnik literacki .- Wilno, 2012, p. 148-149.

Parengė: Petras Stepankevičius (Vilniaus m. SCB, Pavilnio biblioteka), 2010, Danguolė Dainienė (VAVB), 2016