Juknonys

Juknonys

Šerelis, Albinas. Juknonys. – Ukmergė, 2006. Knygos viršelis

Kaimas Lyduokių seniūnijoje, 0,5 km į pietryčius nuo seniūnijos centro. Ribojasi su Lyduokių miesteliu ir Slabados, Griežionių, Virkščių, Juodžiūnų, Rimeisių kaimais bei Medinų mišku. Per kaimą eina žvyrkelis Lyduokiai–Rimeisiai.

Kaime gyvena 8 žmonės, iš jų: 3 vyrai ir 5 moterys (2011) [7].

Juknonių kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio – buvusio tėvavardžio Juknonis (Jukno ar Juknos sūnus) [8].

Apie Juknonių kaimą rašoma Albinos Navickienės ir Palmiros Katinaitės sudarytoje knygoje „Lyduokiai 1499-1999“ [3], vietovardžio kilmė aprašoma Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ [8]. Apie savo gimtąjį Juknonių kaimą išleista poeto Albino Šerelio knyga „Juknonys: [apybraiža]; Gyvenimas kaip ant delno: [poema]“ [5]. Informacijos apie vietovę yra periodikoje.   

Kaime gimė knygnešys Ignas Juras (1860-1927), kuris palaidotas Lyduokių kapinėse [2], Juozas Pieškus (g. 1941) – biomedicinos habilituotas daktaras, imunologas, profesorius.

Kaimas – gatvinis, turėjo apie kilometro ilgio vieną gatvę („ulyčią“). 1923 m. Lietuvos visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Juknonių kaime buvo 45 kiemai ir juose gyveno 232 žmonės. Tarpukariu Juknonių kaime buvo statomi vaidinimai, kaimo dainininkai Lūnienės daržinėje surengė operetės „Malūnininkas ir kaminkrėtys“ pristatymą. Kaime buvo Šaulių organizacijos narių, pavasarininkų, veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis. Kaime buvo 16 kryžių ir ilgai gyvavo sena tradicija juos lankyti per Devintines [3]. Spaudos draudimo metais Juknonių kaime veikė daraktorių mokykla, kurioje vaikus mokė Petronėlė ir Pranė Morkūnaitės iš Juodžiūnų kaimo [4].

Neveikiančios Juknonių kaimo kapinės yra 1,5 km į rytus nuo Lyduokių miestelio, kur sueina Juodžiūnų ir Juknonių kaimų laukai (plotas 0,26 ha). Čia palaidoti ir žuvusieji 1914 m. kare. Vakarinė kapinių dalis nukasta [1].

Apie gimtąjį Juknonių kaimą apybraižą bei eilėraščių yra parašęs Kaimo rašytojų sąjungos narys, poetas Albinas Šerelis [5-6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Navickienė, Albina. Juknonių kapeliai // Gimtinė. – 1999, vas. 1-28 (Nr. 2), p. 8.
2. Navickienė, Albina. Knygnešys Ignas Juras // Gimtinė. – 2004, liep. 1-3 (Nr. 7), p. 6, 12.
3. Navickienė, Albina. Lyduokiai 1499-1999 / Albina Navickienė, Palmira Katinaitė. – Vilnius, 1999, p. 61-63.
4. Navickienė, Albina. Slaptosios mokyklos // Gimtinė. – 2003, rugs. 1-30 (Nr. 9), p. 10.
5. Šerelis, Albinas. Juknonys: [apybraiža]; Gyvenimas kaip ant delno: [poema]. – Ukmergė, 2006. – 36 p.: portr.
6. Šerelis, Albinas. Juknonys: [eilėraštis] // Šerelis, Albinas. Brydė. – Ukmergė, 2002. – P. 6.
7. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-12]. Prieiga per internetą: < http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
8. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 80. 

Parengė: Janina Baškauskienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių kaimo padalinys), 2009; 2016