Jurdonys

Vienkieminis kaimas Pabaisko seniūnijoje, 18 km į pietus nuo Ukmergės. Ribojasi su Rakaučiznos, Daumantiškių kaimais, Žirnajų ežeru ir su Žirnajų dvaro žemėmis.

Prie Žirnajų ežero yra Jelenos Žvinienės moderni kaimo turizmo sodyba su etnografiniais elementais „Žirnaja“ [1].

Kaime gyvena 11 žmonių, iš jų: 5 vyrai ir 6 moterys (2011) [4]. Priklauso Pabaisko parapijai.
Jurdonių kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio – buvusio tėvavardžio Jurdonis (Jurdo ar Jurdos sūnus). Nebevartojamas asmenvardis Jurdas ar Jurda kilme susijęs su veiksmažodžiu „jurd-inti“ (erzinti, jaudinti) [6].
 
Jurdonių kaimo vietovardis aprašomas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [6], apie Jurdonių archeologinę dvarvietę rašoma knygoje „Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis” [3], apie kaime pastatytus medinius kryžius informacijos galima rasti leidinyje „Nukentėję paminklai” [2]. Vaitkevičius Vykintas leidinyje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija” aprašo kaime esančia senąją šventvietę [5]. Apie Jurdonis informacijos yra ir rajono spaudoje, internete.
 
Prie pietinės Žirnajų ežero dalies, apie 1 km į šiaurės rytus nuo Totoriškio, tarp kelio iš Gelvonų į Ukmergę ir ežero kranto yra Jurdonių archeologinė dvarvietė [3].
    
Jurdonių kaimo vidurinėje dalyje bei į rytus nuo kaimo, netoli Žirnajų, prie Liukonių–Vaitkūnų kelio stovėjo 2 mediniai, vienas į kitą panašūs kryžiai. Valdžios įsakymu apie 1958 m., žiemą, kryžiai buvo nugriauti. 1990 metais vienas iš kryžių atstatytas [2].
 
Žirnajų ežero šiaurės vakarų pakrantėje, 0,28 km į pietryčius nuo kelio į Žuklius atsišakojimo iš kelio Pabaiskas–Gelvonai, 0,2 km į rytus nuo pastarojo kelio, 0,1 km į rytus nuo Pilipavičių sodybvietės yra senoji šventvietė – Alkabaliu arba Aukabaliu vadinama į ežero krantų aukštumas įsirėžusi maždaug 200 m ilgio, 100 m pločio žemuma, pietinėje pusėje susisiekianti su ežeru. Pavasarį natūraliai ar Jurdonių malūno užtvankai dirbtinai pakėlus vandens lygį, Alkabalis tapdavo Žirnajų ežero dalimi –  užutekiu [5].
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Griškevičiūtė, Vaidotė. Kaimo sodybose žmonės ieško pavėsio ir ramybės. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2006, liep. 18, p. 1-2.
2. Laučkaitė-Surgailienė, Laima. Kryžiai // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 191.
3. Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis. – Vilnius, 2010, p. 156-157. 
4. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Vaitkevičius, Vykintas. Ežeras Žirnajai ir Alkabalis. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, [2006]. – P. 159-160.
6. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 103.

Parengė: Vanda Sargelienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Pavytinės kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016