Kakliniškės
Kakliniškės yra Elektrėnų seniūnijoje, dešinėje greitkelio Vilnius–Kaunas pusėje, apie 2 km į šiaurę nuo Elektrėnų, 1 km į vakarus nuo Žebertonių. Per kaimą teka mažytis upelis Pakriokšnis.
Kakliniškėse gyvena 13 žmonių: 6 vyrai ir 7 moterys (2021) [3].
Kakliniškėse gimė Edmundas Vėželis (g. 1947) – Elektrėnų politinis ir visuomenės veikėjas, buvęs tarybos narys [1].
Kakliniškių kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo žodžio „kaklas“ – įlanka, sąsiauris, pusiasalis, kyšulys. Matyt taip anksčiau vadinosi visas Puikino ežero krantas [7].
Apie Kakliniškes rašyta nedaug. Daugiausia informacijos galima rasti Onos Rasutės Šakienės straipsniuose [8] bei tautosakos knygose „Ar meni tų ažerų?“ [4], „Buvom“ [6]. 2014 m. išleistas knygos „Tautinės dainos: surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse“ I tomas. Čia publikuotos 1918–1919 m. Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse Teodoro Brazio užrašytos dainos. Leidinyje pateikta ir Kakliniškių kaimo gyventojų Salomėjos Janulevičiūtės, Aleksandros Janavičiūtės, Domicelės Janavičiūtės dainos [5].
Senasis Kakliniškių kaimas, prieš įkuriant Elektrėnus, stovėjo dabartinėje miesto teritorijoje, ir, pasak senųjų gyventojų, buvo gatvinis [6]. Kaimas stovėjo tarp Abromiškių ir Gabriliavos dvarų, tad pusė jo priklausė Abromiškių dvaro Raistinės palivarkui, o kita – Gabriliavos dvarui [8]. Aplink kaimą buvo daug raistų, vandeningų, pelkėtų vietų [4]. Didelę dalį Kakliniškių senojo kaimo, 1961 m. užtvenkus Strėvą, užliejo vanduo, kita kaimo dalis dabar yra Elektrėnų miestas. Literatūroje Kakliniškės (senosios) laikomos išnykusiu kaimu [2, 7]. Šiuo metu Kakliniškėse galima rasti nedidelius sodo namelius ir daržus.
Kaime yra mažos, nuo XIX a. veikiančios kapinės. Jos suskaitmenintos (žr. adresu).
Šio kaimo pavadinimas, kartu su kitais užlietų kaimų pavadinimais, yra iškaltas vienoje iš skulptūrų Elektrėnų skulptūrų parke, įkurtame 2001 m., tautodailininkės, drožėjos Vandos Umbrasienės iniciatyva [2].
Literatūra ir šaltiniai
1. Edmundas Vėželis // Lietuvos energetika. – Vilnius, 2006. – T. 4, p. 279.
2. Elektrėnams – 50 metų // Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Kaunas, 2010. – P. 10.
3. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-15]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
4. Kakliniškės, k. // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 48–52.
5. Kakliniškės: [kaimo gyventojų dainos] // Tautinės dainos: surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse / užrašė Teodoras Brazys; [sudarė Kostas Aleksynas]. – Vilnius, 2014. – T. 1, p. 157–165.
6. Kakliniškių kaimas: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 50–54.
7. Mizeras, Vytautas. Elektrėnų apylinkės istorinė apžvalga // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 172, 174.
8. Šakienė, Ona Rasutė. Kakliniškių kaimas // Elektrėnų kronika. – 2013, kovo 1–7, p. 6.
Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2022.